Malachijo knyga

Malachijo knyga yra dvyliktoji Dvylikos pranašų raštų kolekcijos knyga.

Ši knyga pavadinta jos įžangoje minimo pranašo vardu (Malachijo 1:1).

Gali būti, kad apie šį pranašą taip pat užsimena ir Malachijo 3:1, nes hebrajiškas žodis „mano pasiuntinys“ skamba taip pat kaip ir vardas „Malachijas“. Bet daugiau apie šį pranašą nieko nežinoma.

Veikiausiai ši knyga, kaip ir kitų pranašų knygos, nėra žodinių pranašo posakių įraštinimo rezultatas, tačiau autorius šias pranašystes užrašė jau kaip literatūrinius tekstus.

Malachijo knygoje pateikiamos šešios pranašystės, daugiausia susijusios su kulto pažeidimais. Sprendžiami santuokos su svetimtautėmis moterimis klausimai, taip pat reiškiamas nepritarimas šventykloje vykdomų religinių apeigų pobūdžiui. Žmonės buvo raginami atgailauti iki kol ateis Viešpaties diena.

Pagrindinė Malachijo knygos tema yra sandora, kurią Dievas sudarė su kunigais ir savo tauta. Tačiau jie nesilaiko sandoros ir yra neištikimi, dėl to pranašo žodis ragina žmones atgailauti ir būti ištikimais.

Malachijo knygą sudaro dialogų forma pateikiamos pranašystės: „Jūs klausiate“, ir išdėstoma, o paskui atsakoma įterpiant: „sako Galybių Viešpats.“ Šis argumentas daro gyvą ir stiprų įspūdį, ypač dėl daugybės retorinių klausimų.

Bendrai šioje knygoje kalbama aiškiai ir nedviprasmiškai. Dažnai kartojama formulė „Viešpats sako.“ Taip pranašas sustiprina savo argumentus.

Vyraujantis knygos tonas veikiau kelia grėsmę, o ne padrąsina ar guodžia.