Biblijos knygos

Prenumerata
1 Karalių: datavimas

1 ir 2 Karalių knygos yra didelio istorinio darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Samuelio ir 2 Samuelio knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga turbūt datuojama 550–500 m. pr. Kr. Knygoje aprašomi įvykiai, įvykę nuo dešimtojo amžiaus prieš Kristų iki devintojo amžiaus prieš Kristų.

Prenumerata
1 Karalių: struktūra

1 Karalių knygoje yra pateikiami pasakojimai apie įvairius Izraelio ir Judo karalius.

Prenumerata
1 Metraščių

Metraščių pirma knyga (gr. paraleipomenōn A „praleistieji dalykai I“, lot. chronicorum / verba dierum „dienos žodžiai“ / paralipomenon I) ir Metraščių antra knyga hebrajų tradicijoje anksčiau sudarė vieną Metraščių knygą (hebr. diḇrėi hajjamīm „dienos žodžiai“); graikiškajame Septuagintos vertime ji padalyta į dvi dalis, o nuo XV a. šį paprotį perėmė hebrajų Biblija. Kaip rodo graikiškasis pavadinimas, čia papildoma Samuelio ir Karalių knygose užrašyta išrinktosios tautos istorija.

Prenumerata
1 Samuelio

Samuelio pirmoje knygoje skaitome apie pranašą Samuelį, apie karalių Saulių, kuris yra pirmasis Izraelio karalius, ir apie karaliaus Dovydo iškilimą. Samuelio pirma ir antra knygos sudaro ištisinį pasakojimą. Biblijoje šis pasakojimas išsidėsto dar dviejose knygose ir tęsiasi Karalių pirmoje ir antroje knygose.

Prenumerata
1 Samuelio: datavimas

1 Samuelis yra didelio istorinio aprašomojo darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Karalių ir 2 Karalių knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga turbūt datuojama 550–500 m. pr. Kr.

Prenumerata
1 Samuelio: struktūra

1 Samuelyje kalbama apie pereinamąjį laikotarpį nuo teisėjų iki karalių. Mąstydami apie 1 Samuelio teksto išdėstymą prie šios knygos turime įtraukti ir 2 Samuelio 1 skyrių.

Prenumerata
2 Karalių: datavimas

1 ir 2 Karalių knygos yra didelio istorinio darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Samuelio ir 2 Samuelio knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga datuojama turbūt 550–500 m. pr. Kr. Knygoje aprašomi įvykiai, įvykę nuo dešimtojo amžiaus prieš Kristų iki devintojo amžiaus prieš Kristų.

Prenumerata
2 Karalių: struktūra

2 Karalių knyga yra istorinių pasakojimų apie Izraelio ir Judo karalystes tęsinys. Jį iš esmės galima suskirstyti į dvi dalis:

Prenumerata
2 Korintiečiams: keli laiškai?

Visuotinai sutariama, kad Antrą laišką korintiečiams tikrai parašė Paulius. Tačiau ekspertai nesutaria, ar šis tekstas nuo pat pradžių buvo viename laiške. Gali būti ir taip, kad šį tekstą į vieną laišką apjungė vėlesnis redaktorius, panaudodaamas du, tris, keturis ar net penkis laiškus, kuriuos Paulius galėjo būti parašęs korintiečiams.

Prenumerata
2 Metraščių

Metraščių antra knyga (gr. paraleipomenōn B „praleistieji dalykai II“, lot. chronicorum / verba dierum „dienos žodžiai“ / paralipomenon II) kartu su Metraščių pirma knyga hebrajų tradicijoje sudaro vieną Metraščių knygą
(hebr. diḇrėi hajjamīm „dienos žodžiai“); graikiškajame Septuagintos vertime ji padalyta į dvi dalis, o nuo XV a. šį paprotį perėmė hebrajų Biblija. Kaip rodo graikiškasis pavadinimas, čia papildoma Samuelio ir Karalių
knygose užrašyta išrinktosios tautos istorija.

Prenumerata
2 Samuelio: datavimas

1 ir 2 Samuelis yra didelio istorinio aprašomojo darbo, apimančio Jozuės, Teisėjų, 1 Karalių ir 2 Karalių knygas, dalis. Čia kalbama apie Izraelio ir Judo istoriją iki maždaug 560 m. pr. Kr. Dabartinė knyga turbūt datuojama 550–500 m. pr. Kr.

Prenumerata
2 Samuelio: struktūra

2 Samuelio 1 skyrius yra 1 Samuelio knygos pasakojimo pabaiga ir apibendrinimas. Tuo tarpu toliau skaitant nuo 2 Samuelio 2 skyriaus, šią knygą galima skirti į tris dalis.

Prenumerata
Abdijo knyga: datavimas

Tekste nerandama jokių istorinių užuominų, pagal kurias būtų galima nustatyti Abdijo veiklos laikotarpį. Pranašystės, kuriomis prasideda knyga, rodo, jog pranašas Abdijas savo mokymu buvo artimas pranašui Jeremijui. Abdijo 1:1-4 labai nuosekliai atkartoja Jeremijo 49:14-16 tekstą.

Prenumerata
Abdijo knyga: struktūra

Abdijo knyga yra trumpiausia Biblijos knyga, esanti Senajame Testamente. Ji susideda tik iš vieno skyriaus, kuris turi dvi dalis:

Prenumerata
Agėjo knyga: datavimas

Agėjas pranašauja 520 m. pr. Kr. Dauguma mokslininkų mano, kad ši knyga, kokia yra dabar, buvo parašyta beveik tuo pačiu laikmečiu. Po keleto redakcinių štrichų ji turėjo būti baigta maždaug 518–516 m. pr. Kr.

Prenumerata
Amoso knyga: datavimas

Amoso knyga yra viena seniausių pranašiškų knygų Biblijoje.

Prenumerata
Amoso knyga: struktūra

Pranašo Amoso knygoje galima išskirti dvi dalis: Amoso 1-6 ir Amoso 7-9.

Prenumerata
Antras laiškas korintiečiams

Antras laiškas korintiečiams tai vienas asmeniškiausių Pauliaus parašytų laiškų.

Prenumerata
Antras laiškas tesalonikiečiams: struktūra

Antras laiškas tesalonikiečiams atrodo tarsi tam tikras Pirmo laiško tesalonikiečiams perdarytas variantas.

Prenumerata
Antras laiškas Timotiejui

Antras laiškas Timotiejui yra priskiriamas apaštalui Pauliui ir yra adresuotas jo bendradarbiui Timotiejui. Nėra žinoma kada ir kas parašė šį laišką. Laiške pateikiami nurodymai krikščionių bendruomenės vadovams. Pirmas ir Antras laiškas Timotiejui kartu su Laišku Titui yra žinomi kaip „pastoraciniai laiškai“.

Prenumerata
Antras laiškas Timotiejui: autorystė ir datavimas

Antrą laišką Timotiejui greičiausiai parašė ne Paulius, o vienas iš jo mokinių. Jei laišką parašė ne Paulius, tuomet jis buvo parašytas pirmojo amžiaus pabaigoje arba antrojo amžiaus pradžioje.

Prenumerata
Antras laiškas Timotiejui: numatyta skaitytojų auditorija

Antras laiškas Timotiejui yra vienas iš „pastoracinių laiškų“. Šie laiškai, kaip matyti iš jų įžanginės dalies, yra skirti artimiems Pauliaus bendradarbiams: Timotiejui ir Titui. Tačiau šiuose laiškuose visada turimi omeny ir po Pauliaus ateinančios kartos mokytojai. Tai akivaizdu iš šiuose laiškuose aptariamų temų.

Prenumerata
Antras laiškas Timotiejui: struktūra

Antrame laiške Timotiejui pateikiamos gairės pastoracinei veiklai krikščionių bendruomenėje.

Apaštalų darbai

Apaštalų darbai tai knyga apie krikščionių Bažnyčios pradžią ir raidą. Joje pasakojama kaip geroji Jėzaus naujiena pasklido po visą pasaulį. Apaštalų darbų knyga yra parašyta to paties autoriaus kaip ir Evangelija pagal Luką ir sudaro jos tęsinį.

Prenumerata
Apaštalų darbai: tikslinė grupė

Apaštalų darbus autorius greičiausiai rašė pirmiausia ne žydų kilmės krikščionims. Jis stengiasi paaiškinti žydiškus teksto elementus. Be to, jo veikale matome visiems duris atveriančius visuotinės krikščionybės aspektus.

Prenumerata
Apokrifai

Žodis „apokrifas“ kilęs iš graikiško žodžio „apokryfos“, reiškiančio „paslėptas“. Buvo manoma, kad dauguma Biblijos knygų yra skirtos visiems, tačiau kai kurių knygų turinys buvo „paslėptas“, skirtas tik išrinktiesiems. Šios knygos buvo vadinamos „apokrifais“. Buvo teigiama, jog apokrifuose esama slaptų žinių, ir šios žinios skirtos ne masėms, o tik tam tikrai grupei išrinktųjų.

Prenumerata
Apreiškimas Jonui: autorystė ir datavimas

Apreiškimo Jonui knygą tikriausiai parašė keliaujantis pranašas Jonas. Nėra žinoma, kada tiksliai ši knyga buvo parašyta.

Prenumerata
Apreiškimas Jonui: struktūra

Apreiškimas Jonui tai paskutinė Naujojo Testamento knyga.

Prenumerata
Apreiškimas Jonui: tikslinė grupė

Apreiškimo Jonui knygą Jonas parašė septynių laiškų forma septynioms krikščionių bažnyčioms (Revelation 1:4 ir Revelation 2:1-3:22). Minimi miestai yra išsidėstę palyginti nedideliame Romos imperijos Azijos provincijos plote (Vakarų Turkija), kur Jonas veikė kaip aktyvus keliaujantis pranašas. Svarbiausias miestas iš septynių paminėtų bažnyčių buvo Efezas. Jis buvo už 80 kilometrų nuo Patmo.

Prenumerata
Atgailos psalmės

Vienas iš labiausiai paplitusių psalmių žanrų yra atgailos psalmės – iš 150 psalmių 40 galėtų būti priskirta šiai kategorijai.

Prenumerata
Biblija

Žodis „Biblija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „biblia“, reiškiančio „knygos“. Bibliją, kaip žinoma, sudaro įvairios knygos. Be to, terminas „biblia“ lotynų kalba netrukus įgijo „šventosios knygos“ reikšmę. Jis tapo pačiu knygos vardu – Biblija.

Prenumerata
Biblija kaip biblioteka

Biblija dažniausiai laikoma viena didele knyga, vienu vienetu. Viena vertus, tai teisinga, nes Biblija daugelį šimtmečių funkcionavo kaip vienetas. Kita vertus, svarbu suvokti, kad iš pradžių Biblija nebuvo tik viena knyga.

Prenumerata
Biblija kaip literatūros kūrinys

Biblija yra ne tik tikėjimo knyga, bet ir literatūrinių tekstų rinkinys.

Prenumerata
Biblija: pavadinimas

Žodis „Biblija“ kilęs iš žodžio „biblia“. Iš pradžių tai buvo graikiškas žodis, žodžio „biblion“ – „knyga“ – daugiskaita, todėl „biblia“ reiškė „knygos“. Žodis „biblia“ graikų kalboje taip pat buvo vartojamas kai kurioms raštų kolekcijoms pavadinti. Dažnai „biblia“ būdavo derinamas su kitu žodžiu, nurodančiu, kokia tai kolekcija, pavyzdžiui: „ta biblia ta hagia“ – „šventosios knygos“, minimos 1 Makabiejų 12:9.

Prenumerata
Biblijos studijos

Mokslininkai Bibliją tyrinėjo ištisus šimtmečius. Tyrinėjant Bibliją visada buvo svarbiausi trys dalykai:

Prenumerata
Danieliaus knyga

Danieliaus knygos pasakojimai buvo sudėstyti Babilonijos tremties laikotarpiu, po to, kai 586 m. pr. Kr. karalius Nebukadnecaras sunaikino Jeruzalę.

Prenumerata
Danieliaus knygos papildymai

Danieliaus knyga Septuagintoje yra ilgesnė nei hebrajų bei aramėjų kalbomis užrašytame tekste. Yra žinoma, kad vėliau šią knygą papildė trys tekstai.

Bible Society of Lithuaniav.4.17.10
draugaukime