Biblija kaip biblioteka

Biblija dažniausiai laikoma viena didele knyga, vienu vienetu. Viena vertus, tai teisinga, nes Biblija daugelį šimtmečių funkcionavo kaip vienetas. Kita vertus, svarbu suvokti, kad iš pradžių Biblija nebuvo tik viena knyga.

Biblija padalinta į Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą. Krikščionių protestantų tradicijoje Senąjį Testamentą sudaro 39 knygos, Naująjį Testamentą – 27 knygos. Taigi iš viso Biblijoje yra 66 knygos (39 + 27 knygos).

Katalikų tradicijoje Senasis Testamentas yra platesnis, nes prie pastarųjų pridedamos dar septynios knygos, o dvi knygos – Esteros ir Danieliaus – pateikiamos ilgesnėje versijoje. Papildomos knygos ir Esteros bei Danieliaus knygų priedai vadinami deuterokanoninėmis knygomis. Taigi katalikų tradicijoje Bibliją sudaro 73 knygos (46 Senojo ir 27 Naujojo Testamentų knygos).

Žydų tradicijoje Biblija vadinama Tanachu. Tanachą sudaro tos pačios 39 knygos kaip ir protestantų Senąjį Testamentą. Tačiau kai kurios knygos išdėstytos kita tvarka.

Krikščionių Bažnyčios tvirtinimu, Naujajame Testamente įvykdomi Senojo Testamento pažadai. Štai kodėl antroji dalis, vadinama „Naujuoju“ Testamentu. Tačiau Naujajame Testamente senoji sandora su Izraeliu yra ne panaikinama, o atnaujinama ir pratęsiama. Todėl abi Biblijos dalys dar kartais vadinamos „Pirmuoju Testamentu“ ir „Antruoju Testamentu“.