Danieliaus knyga: struktūra

Danieliaus knygoje galima išskirti dvi pagrindines dalis. Pirma dalis susideda iš pasakojimų, o antroji – apokaliptinė, pilna regėjimų.

Danieliaus 1–6 skyriai pasakoja apie jaunuolį, vardu Danielius, ir kelis jo draugus. Tai buvo pamaldūs žydai, užimantys aukštas pareigas Nebukadnecaro bei jo įpėdinių dvare. Danielius ypač išsiskyrė savo išmintimi, kurią parodo, pavyzdžiui, paaiškindamas sapną (Danieliaus 2) ir paslaptingą užrašą ant sienos (Danieliaus 5).

Danieliui ir jo draugams pavojų kelia kitų dvariškių intrigos. Tačiau Dievas juos saugo ir gelbsti nuo mirties degančioje krosnyje (Danieliaus 3) bei liūtų narve (Danieliaus 6).

Danieliaus 7–12 skyriai pasakoja apie Danieliaus regėjimus. Jie susiję su tolesne pasakojimo eiga.

Pirmame regėjime (Danieliaus 7) pasirodo keturi gyvūnai. Jie simbolizuoja didžiąsias tuometinio pasaulio karalystes. Taip pat užsimenama apie soste sėdintį senolį ir debesų apsuptą žmogų, kuris yra „tarsi žmogaus sūnus.“

Antrame regėjime (Danieliaus 8) aprašomas avino ir ožio mūšis. Avinas simbolizuoja Persijos, o ožys – Graikijos imperijas.

Trečiame regėjime (Danieliaus 9) aprašomas angelo Gabrieliaus pasirodymas. Jis Danieliui atskleidžia jo tautos ir Jeruzalės ateitį.

Paskutiniame regėjime (Danieliaus 10–12) naudojama paslaptinga kalba siekiant apžvelgti istorinius įvykius nuo persų laikotarpio pradžios iki Antiocho Epifano valdymo laikotarpio.