Habakuko knyga

Habakuko knyga yra aštuntoji Dvylikos pranašų raštų kolekcijos knyga.

Habakuko knyga pavadinta pranašo vardu, bet apie jį daugiau nieko nežinome. Iš turinio galima daryti išvadą, kad jis tikriausiai veikė Judėjoje apie 600 m. pr. Kr.

Stebina tai, kad tekste tiesiogiai neužsimenama apie Judą, Izraelį, Jeruzalę, Sioną ar kitą Judėjos vietovę.

Pirmasis skyrius yra Dievo ir Habakuko diskusija. Habakukas klausia, kodėl Dievas neišgelbėja žmonių nuo neteisybės ir smurto. Dievas į tai atsako skelbdamas chaldėjų atėjimą. Habakukas skundžiasi, jog chaldėjai negailestingi.

Antrąjį skyrių sudaro pranašo žodis neteisiesiems.

Paskutinis skyrius yra Habakuko malda. Tai susiję su Dievo įsiveržimu, pagalba savo tautai.

Habakuko knygoje nagrinėjamas Dievo ir blogio klausimas. Pranašas įvardija blogį, esantį ir tarp jo sluoksnio žmonių, Judo karalystėje bei Jeruzalėje Habakuko 1:2-4. Atrodo, kad čia kalbama apie karalių Jehoahazo ir Jehojakimo, kurių paveikslas 2 Karalių 23:31-24:4 ne toks jau teigiamas, laikmetį.

Pagrindinė knygos tema – skundas dėl neteisybės ir smurto atėjus chaldėjams. Pranašą kankina klausimas, kodėl nekalti žmonės turi pakęsti tiek daug blogio. Habakukas ragina savo klausytojus ne abejoti, o pasitikėti Dievu ir jo išlaisvinančia galia.

Habakuko knygoje yra įvairių tipų tekstų, įskaitant raudas, žinią apie bausmę, pranašo žodį ir giesmę. Antrojo skyriaus raudos tiesiog sukrečia.

Habakuko stilius yra poetiškas ir išraiškingas; taip pat randame labai gyvą chaldėjų palyginimą su žvejais (Habakuko 1:15-17).

Pirmų dviejų skyrių tonas pilnas grasinimų ir priekaištų, bet pabaigoje skamba iškilminga maldos giesmė. Visoje knygoje pasakojama pirmuoju asmeniu; tai suteikia tekstui asmeniškesnį charakterį.

Habakuko knyga sudaro savotišką diptiką su ankstesne, pranašo Nahumo, knyga. Nahumas skelbia asirų viešpatavimo pabaigą. Habakukas daugiausia skundžiasi jų „įpėdinių“, chaldėjų, priespauda. Nahumo knyga prasideda šlovės giesme Dievui, galingam pagalbininkui, o Habakuko knyga šia giesme užsibaigia.

Habakuko 2:4 eilutės posakis: „Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu“, yra dažnai minimas Naujajame Testamente (žr. Romiečiams 1:17, Galatams 3:11 ir Žydams 10:38).