Dvylikos pranašų knyga

Atrodo, kad dvylika pranašų knygų, nuo Ozėjo iki Malachijo, buvo surinktos į vieną rinkinį IV ar III a. pr. Kr. siekiant suformuoti atskirą raštų vienetą, graikų kalba vadinamą

Dodekapropetonu

, Dvylikos pranašų knyga.

Terminas „Dvylikos pranašų knyga“ buvo žinomas jau II a. pr. Kr., pirmą kartą pavartojus Siracido 49:10.

Dvylika pranašų taip pat vadinami „mažaisiais pranašais“, nes jų knygos žymiai mažesnės apimties nei trijų didžiųjų pranašų: Izaijo, Ezechielio ir Jeremijo, knygas.

Dvylikos knygų išdėstymo eilės tvarka ilgainiui kito. Vienu metu jos būdavo išrikiuojamos pagal apimtį, kitu – pagal datą, kada buvo sudarytos.

Daugumoje angliškų, taip pat ir lietuviškų, Biblijos vertimų dvylikos pranašų knygos išdėstomos pagal jų sudarymo datą:

Ozėjo;