Jeremijo knyga

Pranašo Jeremijo vardu pavadinta knyga yra pranašysčių ir pasakojimų rinkinys, kuriame pasakojama apie Jeruzalės žlugimą bei žmonių ištrėmimą į Babiloniją.

Jeremijo knyga pavadinta pranašo, kilusio iš Judo vardu. Jeremijas Jeruzalėje pranašu buvo apie keturiasdešimt metų. Jis gyveno tarp dviejų svarbių įvykių Judo istorijoje: vienas teikiantis vilties, kitas – tautai dramatiškas.

Jeremijas savo tarnystę pradėjo dar prieš daug žadančių karaliaus Jošijo (622 m. pr. Kr.) reformų įvedimą. Šiomis reformomis buvo siekiama nutraukti stabų garbinimą Jude, taip pat buvo norima atkurti vienybę su Šiaurine Izraelio karalyste, kuri tuo metu buvo okupuota asirų. Jeremijas gyveno valdant vėlesniems karaliams, kurie valdė prieš ir po Judo bei Jeruzalės žlugimo. Šis žlugimas žymėjo Babilonijos tremties pradžią.

Jeremijas kilęs iš kunigų šeimos. Kai grupelė judėjų pabėgo į Egiptą, po Jeruzalės užkariavimo, Jeremijas buvo išvežtas kartu su jais prieš savo valią. Spėjama, kad jis mirė Egipte.

Pagrindinė Jeremijo išsakoma tema yra tai, kad Dievas nėra kaltas dėl Judo žlugimo, bet už tai buvo atsakingi patys žmonės ir jų politiniai bei religiniai lyderiai. Jeremijo knygoje yra pateikiami kaltinimai, pranešimai apie nelaimę ir raginimai klausytojams atgailauti atsisakant stabmeldystės ir socialinės neteisybės.

Jeremijas smerkia aklą tikėjimą šventykla ir garbinimą joje, kuris neva garantuoja Dievo pagalbą. Tačiau senosios sistemos pabaiga gali būti ir naujos bendruomenės pradžia. Todėl Jeremijas taip pat yra vilties pamokslininkas. Jis žada sugrįžimą į savo žemę, naują sandorą su Dievu ir naują širdį bei dvasią duotą žmonėms iš Dievo.

Jeremijo knygoje yra įvairių tekstų: pranašystės, pasakojimai, raudos ir prakalbos. Visi jie pasižymi asmeniniu stiliumi, yra vartojama išraiškinga kalba.

Pagrindinė knygos tema – dėl Judo žlugimo kalti žmonės ir jų vadovai, o ne Dievas. Raginimai atgailauti ir atsisakyti socialinės neteisybės yra du svarbūs šios knygos motyvai. Kita ne mažiau svarbi tema – tikėjimas nauja ateitimi ir nauja Dievo ir jo tautos sandora.

Knygoje daug pasakojimų apie pranašo tarnystę. Stebina simboliniai Jeremijo veiksmai, kurių iš jo reikalauja Dievas. Jis turi sudaužyti vyno ąsotį, užsidėti ant kaklo jungą ir nusipirkti lauką. Jis lieka nesusituokęs ir teigia, kad artėjant pabaigai beprasmiška turėti vaikų.

Jeremijas yra vienas iš trijų „didžiųjų pranašų“, kurie taip vadinami dėl didelės knygų apimties. Didieji pranašai – Izaijas, Jeremijas ir Ezekielis.

Biblijoje Jeremijo knyga  yra antroji iš šių trijų pranašiškų knygų. Ši tvarka nustatoma pagal laikotarpį, nurodytą šių knygų pradžios eilutėse.

Jeremijo knyga yra ilgiausia iš šių trijų knygų. Ji taip pat antra pagal ilgumą knyga Senajame Testamente, po Psalmių.