Karališkos regalijos: karūna

Daugelyje kultūrų vienas ryškiausių karaliaus regalijų elementų yra karūna. Karūna atspindi karališkąjį pripažinimą ir aukščiausiąją valdžią. Karūnos uždėjimas ant kažkieno galvos („karūnavimas“) rodo jo karaliavimo pradžią. Tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip atrodė karališki galvos apdangalai Senojo Testamento laikotarpiu. Senajame Testamente yra tik viena karūnavimo istorija: 2 Kings 11:12, kur vainikuojamas karalius Jehoašas. Tačiau detalių apie jo karūną nebuvo pateikta. Šimtmečių eigoje tikriausiai būta įvairių karūnų.

Vienas iš karūnų variantų buvo diadema. Tai buvo auksinė juosta, nešiojama aplink galvą. Juosta dažnai būdavo išpuošta brangakmeniais ir dekoruota gėlių motyvais ar geometriniais raštais. Nuorodų į tokias karūnas galima rasti, pavyzdžiui, 2 Samuel 1:10, 2 Samuel 12:30, Psalm 21:4, Psalm 132:18 ir Zechariah 9:16.}.

„Turbaną“ sudarė aplink galvą apvyniotas audinys (Job 31:36). Turbaną dėvėjo ne tik kunigai, bet ir (įvairiais laikotarpiais) karalius. Ant jo galėjo būti uždėta diadema (Ezekiel 21:31; taip pat galima palyginti su vyriausiojo kunigo) galvos apdangalu Leviticus 8:9).

Naujojoje Asirijos karalystėje elitas nešiojo aukštą, paplokščią galvos apdangalą su smailiu išsikišimu viduryje. Gali būti, kad tokio tipo karūną tuo metu nešiojo ir izraelitų karaliai. Vertingas archeologinis šaltinis yra „juodasis obeliskas“. Tai kolona su reljefu, sukurta maždaug 827 m. pr. Kr. Ant jos pavaizduotas karalius Jehuvas atiduodantis pagarbą Asirijos karaliui Šalmaneserui III. Izraelitų karalius ir jo tarnai dėvi savitą kepurę smailiu galu. Tačiau neaišku, ar tai atspindi realią to meto situaciją, ar kolonos bareljefe izraelitų apranga buvo pritaikyta Asirijos papročiams.