Pauliaus Pirmas laiškas korintiečiams

Pirmąjį laišką Korinto bažnyčiai Paulius parašė iš Efezo, tikriausiai 55 m. po Kr. Pasak 1 Corinthians 5:9, vieną laišką jis jau buvo išsiuntęs anksčiau, tačiau pastarasis neišliko.

Bažnyčią, kurią Paulius buvo įkuręs maždaug 50 m. po Kr., daugiausia sudarė ne žydų kilmės krikščionys. Savo laiške jis nori įtikinti Korinto krikščionis likti ištikimais jo vizijai ir gyventi taip, kaip, anot jo, tinka tikėjimo sekėjams.

Pirmame laiške korintiečiams Paulius atsako į žodinius pranešimus ir laišką, kurį jam atsiuntė Korinto bažnyčia.
Pauliui išvykus, į Korintą atvyko pamokslininkų, kurie skleidė kitokias idėjas nei jis ir tai paskatino įvairių frakcijų bažnyčioje susidarymą. Nuomonių skirtumai daugiausia susiję su tuo, koks turėtų būti krikščionių tikėjimui būdingas gyvenimo būdas. Paulius nori įtikinti krikščionis, kad jie turi tikėti ir gyventi taip, kaip jis juos išmokė.

Šiame laiške pasikartojančios temos - tai vienybės krikščionių bažnyčioje poreikis ir meilė, kuria bažnyčios nariai turėtų vieni kitus mylėti. Šios temos iškyla įvairiose laiško vietose. Paulius šias temas aptaria, atsakydamas į jį pasiekusius pranešimus iš Korinto. Kadangi kai kurie bažnyčios nariai pritaria minčiai, kad krikščioniška laisvė reiškia, jog viskas yra leistina, Paulius įvairiose laiško vietose rašo apie laisvės prasmę. 

Pirmas laiškas korintiečiams tai laiškas, kuriame Paulius vartoja daug ilgų sakinių ir daug teologinio žodyno. laiško tonas neretai yra asmeniškas ir ganytojiškas. Korinto gyventojams Paulius jaučia simpatiją.