Pauliaus laiškas filipiečiams

Šis apaštalo Pauliaus laiškas skirtas Filipų bažnyčiai. Šį laišką jis parašė apie 55 m. po Kr. Efeze arba apie 60 m. po Kr. Romoje. Šiame laiške Paulius ragina krikščionis gyventi malonų ir pavyzdinį gyvenimą bei atsiriboti nuo pamokslininkų, kurie kitaip skelbia Evangeliją.

Šiame laiške Paulius perspėja Filipų tikinčiuosius apie keliaujančius pamokslininkus, kurie skelbia kitą Evangeliją nei ta, kurią jis skelbė. Svarbiausias jo kritikos aspektas yra tas, kad jie skelbia, kad Jėzumi tikintys ne žydai turi būti apipjaustyti ir gyventi pagal Mozės įstatymą.
Paulius dėkoja šiai bažnyčiai už iš jų gautą paramą ir ragina remti vieniems kitus. Jis giria dorybes, kurias priskiria šiai bažnyčiai, ir naudoja jas kaip pavyzdį kitoms krikščioniškoms bendruomenėms.
Paulius įnirtingai žvilgčioja į savo oponentus ir vartoja šiurkščius žodžius: „šunys“ ir „pjaustymas į gabalus“ (kaip sąmoningą žodžių žaismą, kalbėdamas apie apipjaustymą) laiške Philippians 3:2; ir „visko netekti“ Philippians 3:8). Tai parodo, kaip Paulius verčia kovoti už tai, ką jis mato kaip teisingą Evangelijos vaizdą.

Laiškas filipiečiams tai laiškas, kuriame pasitaiko ilgų sakinių ir gausiai vartojama teologinė kalba.