Psalmės: antraštės

Dauguma psalmių turi antraštę. Psalmei ji nepriklauso, bet joje yra komentarų apie psalmės kilmę arba kaip ir kada ji turėjo būti giedama.

Daugelis psalmių priskiriamos Dovydui, kelios – Saliamonui (72 psalmė) arba {topic_1723_Mozei (90 psalmė). Bet tai nebūtinai reiškia, kad būtent jie tas psalmes parašė. Psalmių įžangos veikiausiai buvo parašytos antrosios šventyklos laikotarpiu (po 515 m. pr. Kr.), kai buvo įprasta svarbius raštus priskirti didžiosioms praeities asmenybėms.

Kai kurios antraštės pateikia informacijos iš Dovydo gyvenimo, pavyzdžiui, Psalmės 3:1 ir Psalmės 51:1 įžangos. Jos tikriausiai buvo prirašytos vėliau, kad būtų aišku, koks yra šios psalmės kontekstas.

Kartais psalmės antraštėje būna paminimi profesionalūs giesmininkai, pavyzdžiui, hebrajiškas terminas „menatseah“ paprastai verčiamas kaip „choro vadovas“.

Taip pat yra nuorodų į Korahą ir Asafą, kurie buvo šventyklos giesmininkai (žr. 2 Metraščių 20:19). Jiems priskiriamos psalmės grupuojamos apylygiai (42-50, 73-85 ir 87-88 psalmės). Šios psalmės veikiausiai buvo atrenkamos iš vienos ar kelių su tais giesmininkais susijusių giesmių rinkinių.

Taip pat minimi ir kiti profesionalūs šventyklos giesmininkai: Jedutūnas (39 psalmė, 62 psalmė ir 77 psalmė), Hemanas (88 psalmė) ir Etanas (89 psalmė).

Prieš Psalmę kartais pateikiamos instrukcijos, pavyzdžiui: „Lelijų“ melodija (Psalmės 45:1, Psalmės 69:1 ir Psalmės 80:1), „Mergelių“ melodija (Psalmės 46:1) ar „Pagal mahalat leanotą“ (Psalmės 88:1).

Dauguma mokslininkų mano, kad šios antraštės yra susijusios su giesmių, kurios prasideda jų pavadinime minimu žodžiu, melodijomis. Tačiau šios antraštės taip pat gali nurodyti tam tikrus Mesopotamijoje naudojamus muzikos instrumentus)}.

Randamos kelios antraštės, aiškiai nurodančios, kokia proga psalmė buvo parašyta. Pavyzdžiui: 100 psalmė yra „Padėkos psalmė“, giedama per padėkos atnašos aukojimą; 92 psalmė yra „giesmė šabo dienai“, o 30 psalmė skirta „šventyklos pašventinimo iškilmėms“.