Valiuta

Izraelyje pinigus pradėta naudoti nuo VI a. Iki tol Izraelis turėjo mainų (barterinę) ekonomiką.

Senovės Artimuosiuose Rytuose žmonės mokėjo pinigais arba keisdavosi prekėmis. Mainų ekonomika rėmėsi principu, kad už kiekvieną „dovaną“ tikimasi „atsilyginti“. Akivaizdus to pavyzdys – 1 Karalių 5:25, kai Saliamonas mainais už medieną davė karaliui Hiramui kviečių ir geriausio aliejaus.

Jei pinigai nebuvo naudojami, atsiskaitoma buvo prekėmis. Be maisto produktų, žmonės taip pat galėjo mokėti galvijais, vergais ir ginklais. Prekes, kuriomis žmonės mokėjo, buvo galima parduoti turguje už kitas prekes. Ši mokėjimo sistema egzistavo visą Biblijos formavimosi laikotarpį, net ir tuomet, kai monetos jau buvo pradėtos naudoti.

Natūrinių mainų trūkumas buvo toks, kad nebuvo nustatytų standartų. Prekių ir paslaugų vertę ne visada buvo lengva palyginti. Dėl to mainai ne visada buvo lygiavertiški, buvo piktnaudžiavimų.

Nuo XVII a. pr. Kr. lydiečiai pirmieji panaudojo monetas mokėjimui už prekes ar paslaugas. Tai palengvino atsiskaitymo procesą. Tačiau ir toliau egzistavo daug skirtingų monetų rūšių: kiekviena karalystė ar valstybė turėjo savo monetas.

Atsiradus Romos imperijai, vis labiau formavosi viena bendra pinigų sistema. Bet skirtingose Romos provincijose kainos vis dar galėjo labai skirtis.