Pinigai senovės Artimuosiuose Rytuose

Senovėje, iki panaudojant pinigus, jau būta monetų pirmtakų.

Ankstyvajame bronzos amžiuje (3000–2000 m. pr. Kr.) Senovės Artimuosiuose Rytuose radosi visiems įprasta valiuta – metalo luiteliai. Dažniausiai tam buvo naudojamas sidabras, o kartais – net auksas ar varis. Lazdelės ar žiedo formos luiteliai buvo gaminami iš sidabro (vadinami lydiniais) ir kruopščiai pasveriami, kad veiktų kaip vertės standartas. Taip tad buvo sukurtas monetos pirmtakas.

Vietoj lazdelių ar žiedų formos luitelių kartais būdavo naudojami maži apvalūs liejiniai, primenantys akmenukus. Jie taip pat buvo kruopščiai pasveriami, kad veiktų kaip vertės standartas.

Problemų dėl atsiskaitymo vis dar buvo daug, ypač prekiaujant ne savo teritorijoje. Miestai ir valstybės dažnai turėjo savo verčių standartus, todėl reikėjo nuolat keisti ar sverti. Štai kodėl persai ir graikai norėjo įvesti visuotinį standartą savo imperijose monetų pavidalu. Tačiau šių pirmųjų monetų svoris ir metalo kokybė vis dar galėjo labai skirtis, tad visos monetos visada turėjo būti sveriamos.

Pirmosios monetos pasirodė maždaug 625 m. pr. Kr. Lydijoje, Mažosios Azijos vakaruose. Iš pradžių jos buvo kaldinamos tik iš vienos pusės, bet netrukus imtos kaldinti ir iš kitos pusės. Monetų antspauduose buvo nurodyta, kad jų vertė yra fiksuota ir kontroliuojama. Kaldinti monetas buvo karaliaus pareiga.