Penkiaknygė

Žydų tradicijoje penkios Mozės knygos, nuo (Pradžios iki Pakartoto įstatymo), vadinamos vienu žodžiu – Tora, kuris gali būti verčiamas „nurodymai“, „mokymas“, „įstatymas“. Biblijos tyrinėtojai šias knygas paprastai vadina „Penkiaknyge“, hebrajiškai tai reiškia „penki ritiniai“.

Penkiaknygės knygos apima pasakojimų, įstatymų ir nurodymų rinkinius.

Istorija prasideda sukūrimo pasakojimu (Pradžios 1). Paskui kalbama apie Izraelio tautos pradžią (Išėjimo ir Pradžios knygose; ir baigiama su pasakojimu apie izraelitų klaidžiojimus dykumoje (Išėjimo, Kunigų ir Skaičių knygose) netoli Kanaano, Pažadėtosios žemės, kurioje vėliau ir įsikurs (Pakartoto įstatymo).

Įstatymai ir nurodymai Penkiaknygėje įterpiami į pasakojimo kontekstą ir daugiau ar mažiau įtraukiami į istorijos vyksmą.