40Kiek daug kartų jie maištavo prieš jį tyruose
ir liūdino jį dykumoje!
41Jie vis gundė ir gundė Dievą,
Izraelio Šventajam skaudino širdį.
42Jie užmiršo jo didžią galybę ir tą dieną,
kurią jis atpirko juos nuo engėjo,
43kai parodė savo ženklus Egipte
ir nuostabius darbus Coano lygumoje.
44Jis pavertė krauju jų upes bei tekantį vandenį,
ir egiptiečiai nebeturėjo ko atsigerti.
45Jis ištiko juos spiečiais musių, kurios juos kamavo,
ir varlėmis, kurios nuniokojo kraštą.
46Jis atidavė jų pasėlius vikšrams,
o jų triūso derlių – skėriams.
47Jis sunaikino jų vynmedžius ledų kruša,
o jų sikomoro medžius – šalna.
48Jis atidavė jų galvijus ledų krušai,
o jų kaimenes – žaibams.
49Jis ištiko juos savo degančiu įniršiu,
pykčiu, apmaudu ir nelaime –
žūties nešėjų būriu.
50Jis netramdė savo įniršio,
negelbėjo jų nuo mirties, bet atidavė marui.
51Jis išguldė visus Egipto pirmagimius,
Chamo palapinių vyrijos pirmienas.
52Tada išvedė savo tautą lyg avis,
vedė juos per dykumą tarsi kaimenę.
53Jis vedė juos saugiai,
jiems nebuvo ko bijoti,
nes jų priešus paskandino jūra.
54Jis atvedė juos į savo šventąją žemę,
prie kalno, kurį jo dešinė buvo įsigijusi.
55Jiems įžengiant, jis išvarė tautas,
o jų palapinėse įkurdino Izraelio gimines ir
padalijo kraštą Izraelio giminėms,
skirdamas joms dalį matavimo virve.
