Rugsėjo 14 - Pakartoto įstatymo 32, 26-35

₂₆Maniau juos visiškai sunaikinti

ir ištrinti žmonėse jų atminimą,

₂₇bet bijojau priešo patyčių,

nes jų priešininkai gali nesuprasti

ir šaukti: ‹Mūsų ranka nugalėjo!

Visa tai ne VIEŠPATS padarė!›

₂₈Juk tai tauta, stokojanti proto,

neturinti supratimo.

₂₉Jei išmintingi būtų,

apie tai pagalvotų

ir suprastų, koks bus jų galas.

₃₀Kaip būtų galėjęs vienas vytis tūkstantį

ar du priversti bėgti dešimt tūkstančių,

jeigu Uola nebūtų jų įdavusi,

VIEŠPATS nebūtų jų atidavęs?’

₃₁Iš tikro jų uola neprilygsta mūsų Uolai;

net patys mūsų priešai tai liudija.

₃₂Ak! Jų vynmedis kyla iš Sodomos vynmedžio,

iš Gomoros vynuogynų;

jų vynuogės nuodingos,

o kekės karčios.

₃₃Jų vynas – slibinų nuodai,

nuožmūs gyvačių apdavai.

₃₄Argi tai ne pas mane paslėpta,

užantspauduota mano ižduose?

₃₅Man priklauso kerštas;

atlyginsiu tą dieną, kai jų koja paslys.

Jų nelaimės diena arti,

atskuba jų pražūtis.