15Ješurūnas nutuko ir spardėsi.
Nutukai, tapai apkūnus ir išpurtęs! –
Jis paliko Dievą, kuris jį padarė,
ir tyčiojosi iš savo išganančios Uolos.
16Jie pykdė jį svetimais dievais,
erzino bjauriais dalykais.
17Jie atnašavo auką demonams, kurie nėra Dievas,
dievams, kurių niekada nebuvo pažinoję,
naujiems, neseniai atėjusiems,
kurių jūsų protėviai niekada nebuvo bijoję.
18Nepaisei Uolos, kuri tave pradėjo,
užmiršai Dievą, kuris tave pagimdė.
19VIEŠPATS tai matė ir buvo įpykdytas,
jis atmetė savo sūnus ir dukteris.
20Jis tarė:
‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą,
žiūrėsiu, koks bus jų galas,
nes tai nedora karta, neištikimi vaikai.
21Jie mane įerzino tuo, kas nėra Dievas,
įpykdė savo stabais.
Aš erzinsiu juos tuo, kas nėra tauta,
pykdysiu juos kvaila tauta.
22Taip, mano įniršis sukėlė ugnį,
ji degs iki pat Šeolo gelmių,
ris žemę bei jos derlių
ir padegs kalnų pamatus.
23Krausiu jiems nelaimes ant nelaimių,
svaidysiu į juos visas savo strėles.
24Alins badas, niokos karštligė
ir nuožmus maras.
Paleisiu tarp jų žvėris su iltimis
ir nuodingus dulkių šliužus.
25Lauke kalavijas,
o viduje siaubas naikins jaunuolį ir jaunuolę,
žinduklį ir seną žilagalvį.
