Naujasis Sionas
1„Džiaukis, bevaike, niekada negimdžiusi!
Krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi!
Juk pamestoji turi daugiau vaikų
negu turinti vyrą“, – sako VIEŠPATS.
2Paplatink savo palapinės aikštę,
ištempk savo pastogės dangas nešykštėdama,
pailgink palapinės virves ir tvirtai įkalk kuolus!
3Tu plėsiesi į dešinę ir į kairę,
tavo palikuonys užvaldys tautas
ir įsikurs apleistuose miestuose.
4Nebijok, nebūsi sugėdinta!
Nerausk iš kuklumo, nepateksi į nemalonę!
Savo jaunystės gėdą pamirši
ir nebeprisiminsi daugiau našlystės negarbės,
5nes tavo vyras – tavo Kūrėjas,
Galybių VIEŠPATS – jo vardas.
Tavo Atpirkėjas – Izraelio Šventasis,
jis vardu visos žemės Dievas.
6VIEŠPATS šaukia tave atgal
kaip nelaimingą ir pamestą žmoną.
„Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną!“ –
sako tavo Dievas.
7„Trumpą valandėlę palikau tave,
bet su didele meile vėl pasiimsiu.
8Ūmai supykęs, valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą,
bet amžina meile tavęs pagailėjau“, –
sako VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas.
9„Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis:
kaip tuomet prisiekiau,
jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeužtvindys žemės,
taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti ir tau nepriekaištauti.
10Nors kalnai imtų kilnotis
ir kalvos – svirduliuoti,
mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks,
mano ramybės sandora nesusvyruos“, – sako VIEŠPATS,
kuris tavęs pagailėjo.