11„Nelaimingoji, audros nukamuotoji, netekusioji paguodos!
Štai sutvirtinsiu tavo akmenis geriausiomis kalkėmis,
ir tavo pamatus apdaigstysiu safyrais.
12Pastatysiu tau bokštus iš rubinų,
vartus – iš ugnimi žėrinčių akmenų,
o sienas – iš brangakmenių.
13Visi tavo sūnūs bus VIEŠPATIES mokomi;
tavo vaikai mėgausis didžia gerove.
14Tu būsi pagrįsta teisumu,
toli nuo priespaudos – jos nebereikės bijoti,
toli nuo pražūties – ji prie tavęs nesiartins.
15Jei kas nors tave pultų,
jam nepavyks, nes jis tai darys be mano valios;
kas puls tave, tas kris kovoje su tavimi.
16Žiūrėk! Aš sukūriau kalvį,
kuris įpučia anglyse ugnį
ir nusikala įrankį, tinkamą darbui.
Aš sukūriau ir niokotoją, kuriam skirta naikinti.
17Joks ginklas, nukaltas tau pulti,
neatneš sėkmės;
liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme,
tu nugalėsi.
Toks yra VIEŠPATIES tarnų paveldas,
ir mano rankoje – jų pergalė“, – tai VIEŠPATIES žodis.
