Šabo metai ir jubiliejaus metai

Jubiliejaus metai Senojo Testamento laikais buvo laikomi šventais metais. Šis laikas turėjo izraelitams priminti, kad jie patys ir jų žemė priklauso Dievui. Šie ypatingi metai buvo švenčiami kartą per keturiasdešimt devynerius metus (atskaičiavus septyniskart septynerius metus). Kas septinti metai buvo švenčiami šabo metai, o po septyniskart septynerių metų – jubiliejaus metai.

Pavadinimas „šabo metai“ kilęs nuo šabo. Nuo VI a. prieš Kristų šabas buvo savaitinė poilsio diena, turinti religinį tikslą. Toks pat – septynerių metų – ciklas užsibaigdavo šabo metais, švenčiamais kartą per septynerius metus.