Šeima ir žmogaus kūnas

Biblijos laikais tiek vyrai, tiek moterys galvą dengdavo audiniu. Vyrai Senojo Testamento laikais vyrai dengdavo galvą, daugiausia siekdami apsisaugoti nuo saulės. Dažniausiai šį audinį jie apsukdavo aplink savo galvas, kaip savotišką turbaną. Naujojo Testamento laikais kai kurios žydų grupės ...

Biblijos laikais daugelis į gydytojus žvelgė įtariai, tačiau kitokį požiūrį atskleidžia žydų tyrinėtojas Jėzus Siracidas. Liga jam – nuodėmės prieš kūrėją pasekmė, tačiau sergantysis vis tiek turi kreiptis į gydytoją, kad pasveiktų. Siracido 38 Siracidas parašė veikalą apie konsultavimąsi su ...

Biblijoje randama įvairių pasakojimų apie aklumą. Taip pat randama įstatymų, kalbančių apie aklųjų apvalymą, pavyzdžiui, Kunigų 19:14. Vis tik aklumas buvo laikomas trūkumu, dėl to aklieji negalėjo tapti kunigais (Kunigų 21:18). Apsauga Aklieji dažnai priskiriami toms pačioms žmonių grupėms, ...

Ir izraelitai, ir kai kurios kaimyninės tautos praktikavo vyrų apipjaustymą. Biblijoje apipjaustymas reiškia berniuko ar vyro apyvarpės pašalinimą. Moterų apipjaustymas nežinomas. Daugiau informacijos apie apipjaustymą galima rasti: apipjaustymas Biblijoje apipjaustymas už Biblijos ribų

Biblijoje apipjaustymui skiriamas didelis dėmesys. Apipjaustymas buvo laikomas sandoros su Dievu ženklu. Ši sąvoka gali būti vartojama tiek pažodine, tiek perkeltine prasme. Apipjaustymas Senajame Testamente Apipjaustymas pirmą kartą paminėtas, kaip Dievo sandoros su Abraomu ženklas. Apipjaustymas ...

Apipjaustymas aptinkamas ne tik Biblijoje. Šis paprotys buvo paplitęs ir tarp kaimyninių Izraelio tautų. Apipjaustymas tarp kaimyninių tautų Senovės Artimuosiuose Rytuose buvo ir kitų tautų, kuriose buvo atliekamas apipjaustymas: amonitai edomitai (iki II amžiaus pr. Kr.) egiptiečiai midianitai ...

Biblijos laikais vyrai, moterys ir vaikai dėvėjo tokius pačius drabužius: apatinį trikotažą arba tuniką; viršutinį drabužį arba apsiaustą; diržą aplink tuniką, o kartais ir diržą aplink apsiaustą; kažkokį galvos dangalą; sandalus. Moterys paprastai dėvėdavo ilgą tuniką, su pusilgėmis arba ilgomis ...

Ant tunikos būdavo velkamasi apsiaustu ar kitu viršutiniu drabužiu. Tiek vyrai, tiek moterys vilkėdavo viršutinį drabužį. Apsiaustas paprastai būdavo pagamintas iš sunkesnės medžiagos nei tunika. Apsiaustas buvo dėvimas kartu su juosmenį juosiančių diržu, pagamintu iš audinio ar odos. Žmonės ne ...

Diržas – plati audinio juosta, dėvima juosmeniui sujuosti. Dažniausiai diržas buvo pagamintas iš lino, kartais iš odos. Diržu buvo galima sujuosti tuniką ar apsiaustą. Plataus diržo raukšlės galėjo būti naudojamos kaip tam tikra kišenė mažiems daiktams sudėti. Diržas kaip metafora Diržo ...

Žmogui mirus būdavo įvairių ritualų, padedančių žmonėms gedėti. Gedulo drabužiai Gedulo ženklan žmonės persiplėšdavo drabužius, pasibarstydavo galvas smėliu arba pelenais ir vaikščiodavo basi. Kartais dėvėdavo specialius gedulo drabužius: iš grubaus audinio pasiūtą maišą, arba vilkėdavo kitokius, ...

Biblijoje Izraelio tauta buvo padalinta į dvylika giminių, arba genčių. Giminė – didžiausia giminystės ir ūkio ryšiais susijusių žmonių grupė, šeimų sąjunga, egzistavusi ir Senojo Testamento pasaulyje. Vienos giminės žmonės buvo vienaip ar kitaip tarpusavyje susiję. Struktūra Giminei, arba genčiai, ...

Senojo Testamento laikais pasaulį formavo didelis socialinis tarpusavio susietumas.  Didžiausia tarpusavyje susijusių žmonių grupė yra vadinama gimine, mažesnė grupė – klanu, dar mažesnė – šeima.

Išpirkimas – žinomas Senojo Testamento paprotys. Taip buvo siekiama užtikrinti, kad žmonės ir turtas (pavyzdžiui, laukas) liktų šeimoje. Šeimos išpirkimas Jei kam nors tekdavo parsiduoti kaip vergui, kad padengtų savo skolas, šeimos narys galėdavo jį išpirkti. Net jei kam nors tekdavo parduoti savo ...

Juosmens aprišalas – plati audinio juosta, nešiojama apsupta aplink klubus, dažniausiai po tunka. Darbininkai ir vergai dirbdami dažnai nedėvėjo nieko kito, išskyrus juosmens aprišalą.

Als mensen overleden waren, werden ze begraven. Er bestonden verschillende soorten graven. Graven in de grond of in een rots uitgehakte ruimten kwamen het meest voor. In de grond De meeste Joden begroeven hun doden in een individueel graf dat in de grond was uitgegraven. Dat is onder andere af te ...

Nuo Pirmojo šventyklos laikotarpio (apie aštuntąjį amžių prieš Kristų iki 586 m. pr. Kr.) iki Antrojo šventyklos laikotarpio pabaigos (pirmojo amžiaus pr. Kr. iki 70 m.) žmonės Izraelyje buvo laidojami akmeninėse kapavietėse, įrengtose uolose. Pirmosios šventyklos laikotarpis Palei tris kapo ...

Kiekvieną gentį sudarė kelios kiltys. Tad kiltis yra antras pagal dydį vienetas senovės Izraelio visuomenėje. Kilties nariai yra (tolimi) giminaičiai. Struktūra Kiltį sudarė kelios šeimos. Pagal kilčių sąrašus Skaičių 26, vienoje kiltyje buvo ne daugiau kaip šešiasdešimt šeimų, bet greičiausiai jų ...

Biblijoje gana dažnai pasakojama apie žmones, plaunančius kojas kitiems arba sau. Kojų plovimas Biblijos laikais buvo būtinas, nes dėl tuo laikmečiu dažniausiai dėvimos avalynės – atvirų sandalų – kojos greitai susitepdavo. Be to, kojų plovimas buvo viena iš kunigams skirtų apsivalymo priedermių. ...

Ištekinant merginą jos vyras (vyro šeima) turėjo sumokėti kraitį arba nuotakos kainą. Kraitis kaip kompensacija Kraitis, kaip kompensacija, buvo skiriamas nuotakos tėvams – juk jie neteko dukters darbo rankų. Kraitį buvo galima apmokėti pinigais arba dovanomis. Tačiau tai galėjo būti ir quid pro ...

Nužudžius žmogų, nužudytojo šeima turėjo teisę keršyti už įvykdytą nusikaltimą: nužudyti žudiką. Tačiau tokiam kraujo kerštui buvo taikomos tam tikros taisyklės. Kodėl kraujo kerštas? Kraujo kerštas – būdas atkurti pusiausvyrą, kurią žmogžudystė buvo suardžiusi. Nužudžius žmogų, nužudytojo šeima ...

Kai Biblijoje minimi batai, tai paprastai reiškia kurpes. Kurpės buvo gaminamos iš odos ir tvirtinamos prie kulkšnių su dirželiais. Padas buvo gaminamas iš daugelio odos sluoksnių, sutvirtintų odiniais dirželiais. Basomis kojomis Namuose žmonės vaikščiodavo basomis. Vergai ir gedintys žmonės lauke ...

Nedaug yra žinoma apie kūdikių priežiūrą Biblijos laikais. Po gimimo Ezekiel 16:4 paminėta daugybė dalykų, kurie, tikriausiai, buvo labai įprasti po kūdikio gimimo: nukerpama virkštelė, vaikas nuplaunamas, įtrinamas druska ir įvyniojamas į vystiklus. Nėra žinoma kodėl kūdikiai būdavo įtrinami ...

Biblijos laikais mirusieji paprastai būdavo laidojami užkasant ar paguldant į kapą. Palikti kūną neužkastą ar kremuoti buvo griežtai draudžiama. Patriarchai Pasakojimuose apie patriarchus minima, jog žmonės buvo laidojami po medžiu, kaip minima (Pradžios 35:8 ir 1 Samuelio 31:12-13) tekstuose. Jei ...

Izraelyje laidotuvių papročiai buvo labai panašūs į jį supančių kultūrų papročius. Gedulas Mirusiojo buvo gedima, jis apraudamas, vilkint specialius drabužius ir vaikštant basomis kojomis. Įkapės Velionis būdavo nugabenamas į kapą. Kartais per laidotuves būdavo naudojami vaistažės ir prieskoniai, o ...

Levirato įstatymas – biblinis paprotys, dar vadinamas „levirato santuoka“ arba „svainio santuoka“ (lotyniškai „levir“ reiškia svainis). Jei vyras mirdavo bevaikis, jo broliui ar kitam šeimos nariui tekdavo pareiga vesti jo našle tapusią žmoną. Atleidimas nuo Levirato įstatymo Levirato įstatymu buvo ...

Biblijoje minimos įvairios ligos ir negalės: luošumas, aklumas, kurtumas, įvairūs bėrimai (pavyzdžiui, hebrajišku terminu „tzarat„ apibūdinamos įvairios odos ligos), karščiavimas ir t. t. Iš tikrųjų Biblijos pasaulyje turėjo būti kur kas daugiau ligų, nes senovėje nebuvo tiek daug sveikatos ...

Senuosiuose Artimuosiuose Rytuose, vyraujant karštam, sausam klimatui, odos priežiūros reiškinys buvo beveik toks pats įprastas kaip šiandien, be to, labai išsivystęs. Moterys naudodavo kvapnius tepalus, kad apsaugotų odą nuo išsausėjimo, taip pat ryškiomis spalvomis dažydavosi veidus, naudodavo ...

Mintys apie gyvenimą po mirties Naujajame Testamente atitinka Senojo Testamento pomirtinio gyvenimo sampratą, tačiau joms įtakos turėjo ir vėlesnė žydų bei graikų mintis apie prisikėlimą ir paskutinį teismą. Paulius akcentuoja Jėzaus mirtį ir prisikėlimą; visi tikintieji numirė kartu su Jėzumi ir ...

Senajame Testamente mirusiųjų pasaulis suprantamas kaip vieta po žeme, kurioje yra mirusiųjų buveinė. Sugrįžti iš požemio neįmanoma, nors prikėlimas iš mirties Biblijoje yra visiškai įmanomas. Bibliniai įvaizdžiai Mirusiųjų karalystė (hebrajiškai „šeolas“) dar yra vadinama „duobe“. Ji yra po žeme, ...

Našlių ir našlaičių gyvenimas buvo sunkus, nes jie neturėjo vyro ar tėvo, kuris jais pasirūpintų. Našlių ir našlaičių padėtis visuomenėje Našlės – socialiai pažeidžiama grupė, ypač, kurios neturėjo sūnaus ar brolio, galinčio jas apginti. Našlės gaudavo itin mažą palikimo dalį ir turėjo žemą ...

Kaip ir Senajame Testamente, našlių ir našlaičių situacija Naujajame Testamente vaizduojama kaip nestabili. Tačiau čia taip pat pateikiama ir ekonomiškai nepriklausomos našlės įvaizdis. Tokią kai kurių našlių nepriklausomybę galbūt lėmė graikų-romėnų santuokos įstatymai. Našlių vaidmuo krikščionių ...

Senajame Testamente našlės ir našlaičiai dažnai minimi kaip grupė, kuriai reikalinga ypatinga visuomenės priežiūra, pvz., Isaiah 10: 2. Našlės ir našlaičiai dažnai įvardijami šalia kitų socialiai nuskriaustųjų grupių, kaip pvz., svetimšaliai, padieniai darbininkai ir neturtingieji, pavyzdžiui, Job ...

Hebrajų kalbos žodžiai betula ir almah, dažnai verčiami kaip „nekalta“ arba „jauna moteris“, yra gana bendro pobūdžio. Jie susiję su jauna ir paprastai nesusituokusia moterimi. Tai gali būti moteris, kuri dar nėra turėjusi lytinių santykių su vyru. Santuoka Nekaltybė nebuvo būtina sąlyga santuokai. ...

Įvairioms odos ligoms, taip pat ir raupsams, nusakyti vartojamas hebrajiškas žodis „tzarat“. Įvairaus pobūdžio dėmių galėjo rastis ir ant daiktų. Apsilankymas pas kunigą Kokia nors odos liga sergantis žmogus turėjo pasirodyti kunigui. Jei kunigas patvirtindavo, kad tai sunki odos liga, žmogų ...

Kaip ir šiuolaikinėje visuomenėje, taip ir Senovės Izraelyje daug laiko ir pastangų buvo skiriama išvaizdai. Ne tik turtingos, bet ir nepasiturinčios moterys nešiojo papuošalus, naudojo makiažą, rūpinosi savo kūnu kremais ir kvapniais losjonais bei naudojosi kvepalais. Biblijoje dažnai minimi ...

Archeologai Izraelyje rado šiuos juvelyrinius dirbinius – dauguma jų minimi ir Biblijoje: karoliai; žiedai; auskarai; nosies žiedai; apyrankės; kojos papuošalai; segės. Karoliai Senojo Testamento laikais buvo labai madingi vėriniai iš karoliukų, pagamintų iš skirtingų medžiagų. Karoliukai buvo ...

Per patepimo apeigas ant žmogaus galvos ar pėdų buvo užpilama aliejaus arba juo įtrinamos tam tikros kūno vietos. Aliejus Biblijoje naudojamas ne tik nuvalyti kūną, kvėpintis (vyrams ir moterims), bet ir religine ar liturgine prasme. Patepimas kaip apsivalymas Senovėje išsitrynimas aliejumi buvo ...

Patepimo metu aliejus pilamas ant žmogaus galvos ar kojų. Ir kitos kūno dalys gali būti ištepamos aliejumi. Aliejus Biblijoje naudojamas kūno prausimui, kaip kvepalai moterims ir vyrams, tačiau taip pat dažnai naudojamas religine ar apeigine prasme. Patepimas kaip valymas Senovės laikais šveitimas ...

Patepimo aliejaus - aliejaus ir kvapiųjų medžiagų mišinys. Maišyti patepimo aliejų galėjo tik profesionalas: kvepalų gildijos narys. Liturginis patepimo aliejus Patepimo aliejaus, naudojamo religiniais tikslais, sudėtis yra tiksliai nustatyta. Tepalo negalima naudoti jokiems kitiems žemiškiems ...

Po tėvo mirties sūnūs jo turtą gaudavo kaip palikimą. Vyriausiajam sūnui tekdavo dviguba turto dalis – pirmagimystės teisė. Kad paaiškintų, kaip turėtų būti padalintas jo turtas, žmogus galėjo surašyti testamentą. Šeimoje Teoriškai merginos palikimo negaudavo, užtat ištekėdamos gaudavo kraitį. ...

Vyriausiajam sūnui buvo suteikiama dviguba paveldo dalis – tai vadinama pirmagimio arba pirmagimystės teise. Išskirtinės teisės ir pareigos Vyriausias sūnus turėjo išskirtinių teisių ir pareigų, susijusių su jo šeima. Kaip skaitome Pradžios 25:30-33, Jokūbui buvo suteikta dviguba palikimo dalis. ...

Biblijoje yra nedaug teisinių santuokos aprašymų. Tačiau santuoka atlieka svarbų vaidmenį tiek Senajame Testamente, tiek ir Naujajame Testamente. Daugumoje senovės Artimųjų Rytų kultūrų buvo laikoma, kad santuoka turi būti monogamiška. Tačiau buvo atvejų, kuomet vyrai turėjo ne tik žmonas, bet ir ...

Naujajame Testamente santuoka yra patriarchalinio pobūdžio (per vyrą), kaip ir Senajame Testamente: vyras vedė, žmona už jo tekėjo. Vidutinis amžius Koks buvo vidutinis santuokos amžius Naujajame Testamente, nežinoma. Tikriausiai jis bus panašus kaip kaimyninėse šalyse, kur jaunuoliai vesdavo ...

Santuokos papročiai Senajame Testamente daugiausia išryškėja įvairiuose pasakojimuose. Su santuoka susijusių įstatymų yra nedaug. Per vyro liniją Senajame Testamente santuoka įvykdavo per vyrą; tad ji buvo patriarchalinė. Dažnai santuoką organizuodavo tėvai ar šeima. Tačiau pasitaikydavo ir tokių ...

Sarkofagas – medinis ar akmeninis karstas. Sarkofagas Biblijoje minimas tik vieną kartą: po jo mirties {{topic_2799_Juozapas} yra balzamuojamas ir paguldomas į sarkofagą.

Biblijos pasaulyje egzistavo skyrybų procesą reguliuojantys papročiai ir įstatymai. Vyras turėjo teisę atleisti žmoną, jeigu daugiau nenorėjo būti su ja susituokęs. Sutartis visam gyvenimui Santuoka iš esmės buvo laikoma sutartimi visam gyvenimui. Todėl Biblijoje yra tekstų, kuriuose sakoma, jog ...

Skyrybų raštas – dokumentas, kurį moteris gaudavo, jeigu jos vyras norėdavo skirtis. Praktikoje Vyras turėjo įteikti žmonai skyrybų raštą dalyvaujant dviems liudininkams. Toks raštas parodydavo, kad santuoka anuliuojama ir moteris tampa laisva. Taip ji buvo apsaugoma nuo kaltinimų svetimavimu, jei ...

Senojo Testamento laikais vyras galėjo turėti ne tik kelias žmonas, bet ir vieną ar kelias suguloves. Šių sugulovių statusas buvo žemesnis nei žmonos, o pagrindinė pareiga – gimdyti ir auginti vaikus. Sugulovės taip pat buvo turto ir galios simbolis. Naujajame Testamente apie suguloves nekalbama. ...

Svetimavimas – sunkus nusikaltimas Biblijos pasaulyje. Už tai buvo baudžiama mirtimi, kaip buvo įprasta ir aplinkinėse kultūrose. Svetimavimas Senajame Testamente Ištekėjusi moteris negali miegoti su svetimu vyru, nesvarbu, vedęs jis ar ne. Svetimavimo atveju moteriai buvo skiriama mirties bausmė. ...

Hebrajų kalboje, taip pat kaip ir lietuvių kalboje, žodžiai „sūnus“ ir „dukra“ visų pirma reiškia tiesioginius šeimos ryšius.  Platesnė reikšmė Šie žodžiai gali būti vartojami ir platesne prasme: miesto ar šalies gyventojui, tam tikros grupės nariui ar to paties protėvio palikuonims. Sūnūs buvo ...