Vandens talpykla

Vandens rezervuaras arba talpykla buvo vieta, kurioje sausaisiais metų mėnesiais būdavo saugomas lietaus vanduo. Tokie rezervuarai paprastai būdavo išskaptuojami uoloje. Kartais tokiai vandens talpyklai įrengti būdavo naudojamas ir jau esamas urvas. Vandens rezervuaras galėjo būti net 6 metrų skersmens ir 6 metrų gylio, kartais dar didesnis.

Kartais vandens rezervuarai būdavo įrengiami už miesto ribų, toje vietoje, kur vandenį būdavo galima lengvai surinkti. Tose vietose, kur gyveno daug žmonių, rezervuarai būdavo įrengiami po namais.

Vandens rezervuarui įrengti būdavo specialiai parenkamas kieto akmens tipas, kad vanduo negalėtų ištekėti. Vėlesniais laikais rezervuaro vidus būdavo padengiamas tinko sluoksniu, kad būtų užpildyti plyšiai ir talpykla būtų sandari. Jeremiah 2:13 skaitome: „ir išsikasė vandens talpyklas, kiauras talpyklas, nelaikančias vandens“.

Vandenį buvo galima semti iš talpyklos viršaus. Dažnai būdavo uoloje išskaptuojami laipteliai, kad būtų galima prieiti tiesiai prie vandens.

Vendeniui tekant į talpyklą, su juo patekdavo ir nešvarumų iš dirvožemio. Nešvarumai nusėsdavo vandens talpyklos dugne, tad vandens rezervuaras pamažu užsipildydavo purvo sluoksniu. Remiantis Jeremiah 36:6, pranašas Jeremijas buvo įkalintas tokioje vandens talpykloje.