Vynas (gamyba)

Vynas – vienas svarbiausių žemės ūkio produktų Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione. Yra požymių, kad vynas čia jau buvo gaminamas apie 3000 m. pr. Kr.

Vynas gaminamas iš vynuogių, vynuogių vaisių. Izraelyje taip pat buvo daug žemės, tinkamos vyno gamybai. Net vietovėse, kuriose kritulių nedaug, pavyzdžiui, Negebo dykumoje, vynuogynų taip pat būta.

Pirmosios vynuogės buvo prinokusios jau birželį, tačiau didžioji derliaus dalis nuimama liepos-rugsėjo mėnesiais. Vynuogių kekės viena po kitos buvo nupjaunamos nuo šakelių peiliu arba pjautuvu.

Vyno spaudykla paprastai būdavo įrengiama arti vynuogyno. Jį sudarė seklus dubuo, paprastai iškertamas uolėtoje žemėje. Nedidele vyno spaudykla naudojosi viena šeima, tačiau buvo ir didelių vyno spaudyklų, kuriomis naudojosi kelios šeimos ar visas kaimas.

Vynuogės buvo traiškomos jas tiesiog minant basomis kojomis, kad pasišalintų vynuogių odelė ir išsiskirtų sultys. Spaustuvo pakraštyje buvo nedidelis nutekamasis griovelis, kuriuo vynuogių sultys nutekėdavo į dubenį ar ąsotį.

Kad mindami vynuoges darbininkai nepaslystų, virš spaustuvo dažnai būdavo įrengiamas medinis prietaisas su virvėmis, už kurių jie galėdavo prisilaikyti.

Sutraiškius vynuoges sultys buvo laikomos vynmaišiuose, pagamintuose iš gyvūnų odos. Po kelių dienų sultys pradėdavo fermentuotis: cukrus virsdavo alkoholiu, o sultys – vynu. Šis procesas trukdavo apie šešias savaites.