Isacharas

Isacharas - penktasis Jokūbo ir Lėjos sūnus. Jis yra vienas iš Izraelio tautos protėvių. Lėja pastoja, kai ji vietoj Rachelės permiega su jos vyru Jokūbu, mainais į keletą mandragorų. Pasakojimuose apie Jokūbo vaikus Isacharas neturi konkretaus vaidmens.

Isacharo vardas tikriausiai reiškia „Dievas apdovanoja“. Lėjos ir Rachelės santykiuose svarbią vietą užėmė vaikų turėjimas. Norėdamos turėti daugiau vaikų, abi moterys savo verges merginas atiduoda Jokūbui kaip suguloves.
Vieną dieną Lėja iš savo vyresniojo sūnaus, Rubeno, gauna mandragorų, kurių jis rado laukuose. Rachelė taip pat norėtų kelių, tačiau Lėja sutinka juos atiduoti tik su sąlyga, kad jai tą naktį bus leista miegoti su Jokūbu. Rachelė sutinka ir Lėja tą naktį pastoja su savo penktuoju vaiku. Gimus Isacharui, Lėja sako: „Dievas man atlygino už tai, kad daviau savo vyrui tarnaitę“ (Genesis 30:18). Todėl ji duoda jam vardą „Isacharas“.
Isacharas yra ir vieno iš vartininkų vardas, minimas 1 Chronicles 26:5.

Isacharo vardas gali būti susijęs su Isacharo gentimi, kurios protėvis yra Isacharas. Tačiau tai yra ir regionas, kuriame apsigyveno Isacharo palikuonys. Šis regionas buvo Izraelio šiaurėje prie Jordano upės. 

Kaip vienas iš dvylikos Jokūbo sūnų, Isacharas priima iš savo senyvo tėvo Jokūbo palaiminimą. Jokūbas Isacharą lygina su stipriu asilu, kuris sunkiai dirba (Genesis 49:14-15). Tai tikrai nebuvo teigiamas įvertinimas. Jis tuo norėjo pasakyti, kad Isacharo palikuonys paklus kanaaniečiams Kanaano žemėje ir turės dirbti kaip vergai.