Pradžios 49

₃Tu, Rubenai, esi mano pirmagimis,

mano jėga ir pirmasis mano vyriškumo vaisius,

pranašus savo vieta, pranašus galia!

₄Ūmus kaip vanduo,

tu nebebūsi daugiau pranašus,

nes įlipai į savo tėvo lovą

ir užsitraukei nemalonę.

Jis lipo į mano guolį!

₅Simeonas ir Levis yra broliai,

jų peiliai – smurto ginklai.

₆Tenedalyvauja mano siela jų taryboje,

tenebūna įtraukta mano garbė į jų bendrystę,

nes kai jie įniršta, žudo vyrus,

ir kai jiems malonu, luošina jaučius.

₇Tebūna prakeiktas jų įniršis,

nes jis nuožmus,

ir jų pyktis,

nes jis žiaurus!

Padalysiu juos Jokūbe,

išblaškysiu juos Izraelyje.

₈Judai, tavo broliai girs tave;

tavo ranka visada ant priešų sprando;

tavo tėvo sūnūs tau lenksis.

₉Judas tarsi jaunas liūtas;

nuo grobio pakilai, mano sūnau!

Jis priglunda, atsigula tarsi liūtas,

tarsi žvėrių karalius;

kas gi galėtų drįsti jį prikelti?

₁₀Skeptras nepaliks Judo

nei valdovo lazda,

kolei neateis tas, kuriam tai priklauso;

tada jam turės paklusti tautos.

₁₁Judas riša savo asiliuką prie vynmedžio,

savo asilės jauniklį prie rinktinio vynmedžio;

jis skalbia savo apdarą vyne,

savo skraistę – vynuogių sunkoje.

₁₂Jo akys tamsesnės už vyną,

o dantys baltesni už pieną.

₁₃Zabulonas kursis palei jūrą

ir taps laivų prieglobsčiu,

o jo riba bus prie Sidono.

₁₄Isacharas – stiprus asilas,

prigludęs tarp avidžių.

₁₅Pamatęs, kaip gera būti sėsliam

ir koks smagus kraštas,

jis palenkė savo petį naštai

ir pasidarė lažo vergu.

₁₆Danas valdys savo žmones

kaip vieną Izraelio giminių.

₁₇Danas bus pakelės žaltys,

angis prie tako,

taip kertanti į kulną arkliui,

kad raitelis krinta žemėn atbulas.

₁₉Gadas bus puolamas užpuolikų

bet duos jiems į kulnus.

₂₀Ašero maistas bus gausus,

jis tieks karališkų skanėstų.

₂₁Naftalis – į laukus paleista stirna,

gimdanti puikius stirniukus.

₂₂Juozapas – vaisinga šaka,

vaisinga šaka prie šaltinio;

jo atžalos perlipa per mūrą.

₂₃Lankininkai piktai jį užpuolė;

šovė į jį ir labai kamavo.

₂₄Tačiau jo lankas liko įtemptas,

ir jo ginklai buvo tvirti,

padedant Jokūbo Galingojo [Dievo] rankoms,

dėl Ganytojo, Izraelio Uolos,

₂₅tavo tėvo Dievo, kuris padės tau,

Visagalio, kuris laimins tave

palaiminimais aukštojo dangaus,

palaiminimais po žeme slypinčios bedugnės,

palaiminimais krūtų ir įsčių.

₂₆Tavo tėvo palaiminimai tvirtesni

už palaiminimus amžinųjų kalnų,

jie viršija palaiminimus mano protėvių.

Tepasilieka jie ant Juozapo galvos,

ant kaktos išrinktojo tarp savo brolių!

₂₇Benjaminas – plėšrus vilkas:

rytą jis ryja laimikį,

o vakare dalija grobį“.