Bilha ir Zilpa

Bilha ir Zilpa – Jokūbo sugulovės. Rachelė atiduoda Jokūbui savo tarnaitę Bilhą kaip žmoną, kad šis su ja sugultų ir turėtų vaikų. Tą patį daro ir Lėja su savo tarnaite Zilpa.

Vardas Bilha reiškia „kukli“. Bilha taip pat yra vietovardis, minimas 1 Metraščių 4:29.

Bilha yra tarnaitė, Rachelei priklausanti vergė, kurią jai kaip kraitį, tuokiantis su Jokūbu, padovanojo jos tėvas Labanas. Ilgą laiką būdama bevaike Rachelė duoda Jokūbui žmona savo tarnaitę Bilhą, kad per ją galėtų susilaukti vaikų. Bilha vietoj Rachelės pagimdo du sūnus: Daną ir Naftalį (Pradžios 30:3-7).

Vardas Zilpa gali reikšti „mažą nosį“. Ji minima tik pasakojimuose apie Jokūbą Pradžios knygoje.

Zilpa yra Lėjos tarnaitė, kurią jai kaip kraitį, tuokiantis su Jokūbu, padovanojo jos tėvas Labanas. Susilaukusi keturių sūnų Lėja, regis, nebegalėjo daugiau gimdyti, todėl davė Jokūbui žmona savo tarnaitę Zilpą, kad šis per ją turėtų daugiau vaikų. Zilpa už Lėją pagimdo du sūnus: Gadą ir Ašerą (Pradžios 30:9-12).

Netrukus po Rachelės mirties vyriausiasis Lėjos sūnus Rubenas sugula su Bilha (Pradžios 35:22). Galiausiai tai Rubenui kainuoja pirmagimio teises, nes įlipa į savo tėvo lovą (plg. Pradžios 49:3-4).