Jokūbas grįžta į Betelį
1Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Betelį ir ten apsistok. Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Ezavo“. 2Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems buvusiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų, kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais. 3Tuomet ateikite, kilsime į Betelį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau“. 4Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos turėjo, ir auskarus iš ausų. Jokūbas užkasė juos po ąžuolu prie Sichemo.
5Kai jie vėl leidosi kelionėn, didžiulė Dievo baimė taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų. 6Taigi Jokūbas atkeliavo į Lūzą, tai yra Betelį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo buvę žmonės. 7Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El Beteliu, nes ten, jam bėgant nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas.
8Rebekos žindyvė Debora numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Betelio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu.
9Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan Aramo, ir palaimino jį. 10Dievas tarė jam:
„Tavo vardas yra Jokūbas.
Nebebūsi daugiau vadinamas Jokūbu,
nes tik Izraelis bus tavo vardas“.
Taip jis pavadino jį Izraeliu.
11Dievas tarė jam:
„Aš esu Dievas Visagalis.
Būk vaisingas ir auk!
Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs,
ir iš tavęs kils karaliai.
12Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui,
dabar duodu tau.
Ir tavo būsimiems palikuonims
aš duosiu šį kraštą“.
13Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęsis. 14Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo liejamąją auką ir apliejo jį aliejumi. 15Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Beteliu.
16Tada jie iškeliavo iš Betelio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus. 17Kai gimdymo skausmai tapo nebepakeliami, pribuvėja tarė jai: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“. 18Paskutiniu atsikvėpimu, nes jau merdėjo, ji pavadino jį Ben Oniu. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu. 19Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų. 20Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos. 21Izraelis keliavo toliau ir pasistatė palapinę už Migdal Edero. 22Izraeliui gyvenant tame krašte, Rubenas nuėjo ir sugulė su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo.
Jokūbo sūnų buvo dvylika. 23Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas. 24Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas. 25Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Naftalis. 26Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Tokie tat buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan Arame.
Izaoko mirtis
27Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat Arbos, tai yra Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai. 28Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimt metų, 29kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė, ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo sujungtas su savo gimine. Jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas palaidojo jį.
