Marija pas Elzbietą
39Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. 40Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. 41Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. 42Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! 43Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! 44Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. 45Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
Marijos giesmė
46O Marija prabilo:
„Mano siela šlovina Viešpatį,
47mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
49nes didžių dalykų padarė man Visagalis,
ir šventas yra jo vardas!
50Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
51Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
52Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
53Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
54Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
55kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
56Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.
