1O iš tavęs, Efratos Betliejau,
mažiausias tarp Judo kaimų,
man kils tas,
kuris valdys Izraelį.
Jo kilmė siekia tolimą senovę,
seniai praėjusius laikus.
2Todėl jis paliks juos iki laiko,
kai laukiančioji kūdikio bus pagimdžiusi;
tuomet jo giminių likučiai sugrįš
pas Izraelio vaikus.
3Jis tvirtai laikysis
ir ganys savo kaimenę VIEŠPATIES galia,
VIEŠPATIES, savo Dievo, galingu vardu.
Jie gyvens saugiai,
nes jo didybė pasieks žemės pakraščius.
4Jis pats bus taika!
Jei Asirija ateis į mūsų kraštą
ir ims trypti mūsų žemę,
išrikiuosime prieš ją septynetą ganytojų,
aštuonetą karališkų vadų.
5Jie valdys Asirijos kraštą kalaviju,
Nimrodo šalį nuogu kardu.
Jie išvaduos mus nuo asirų,
jei jie ateis į mūsų kraštą
ir mindžios mūsų šalies ribas.
6Jokūbo likutis
tarp daugelio tautų tuomet bus
kaip VIEŠPATIES siunčiama rasa
ir kaip žolę palaistantis lietus,
nelaukiantis nieko iš žmogaus
ir nededantis vilčių į mariuosius.
7Jokūbo likutis tarp tautų,
tarp daugelio tautų, tuomet bus
kaip liūtas tarp miško žvėrių
ir kaip liūtukas avių kaimenėse.
Kur tik jis eis, ten mindžios ir draskys,
ir nebus, kas išgelbėtų.
8Tavo ranka pakils prieš priešus,
ir visi tavo priešininkai bus sunaikinti!
