Jeruzalės ateitis
1Vargas maištaujančiam, užterštam,
valdingam miestui!
2Jis neklausė jokio balso,
nepriėmė jokio pamokymo.
Jis nepasitikėjo VIEŠPAČIU,
nesiartino prie savo Dievo.
3Jo pareigūnai – lyg riaumojantys liūtai,
teisėjai – lyg vakaro vilkai,
kurie nieko nepalieka rytui.
4Jo pranašai – įžūlūs,
klastingi bičiuliai;
jo kunigai suteršia, kas šventa,
ir iškraipo Įstatymą.
5Bet VIEŠPATS jame teisus,
jis nedaro, kas neteisinga.
Savo teisingumą jis atskleidžia
kas rytą taip ištikimai,
kaip ištikima aušra,
bet nedorėlis nepažįsta gėdos.
6Sunaikinau tautas,
jų gynybos bokštai sugriauti.
Kalaviju taip iššlaviau jų gatves,
kad nebėra kam jomis vaikščioti.
Jų miestai sunaikinti,
be žmonių, be gyventojų.
7Tariau: „Tikrai tas miestas bijos manęs,
priims pamoką
ir neišleis iš akių nieko,
ką jam padariau“.
Tačiau jie su dar didesniu noru darė tai,
kas suteršia visus jų darbus.
8Todėl laukite manęs, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
laukite dienos,
kai pakilsiu kaip kaltintojas.
Aš nusprendžiau surinkti gentis,
sutelkti karalystes
ir išlieti ant jų savo pyktį,
visą mano įniršio karštį,
nes mano pavyduliavimo ugnyje
bus sudeginta visa žemė.
