2„Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – taip išdildysiu iš krašto stabų vardus, kad jie nebebus daugiau nė minimi, ir išvarysiu iš krašto pranašus bei nešvarumo dvasią. 3O jei kas nors vėl imtų pranašauti, jo tėvas ir motina, jo gimdytojai, tars jam: ‘Tu neliksi gyvas, nes kalbi melą VIEŠPATIES vardu!’ Tėvas ir motina, jo gimdytojai, pervers jį, kai jis pranašaus. 4Tą dieną pranašai visi iki vieno gėdysis savo turėtų regėjimų, kai pranašavo, ir nevilkės ašutinės pranašo skraistės, norėdami apgauti; 5kiekvienas jų sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žmogus žemdirbys, nes paveldėjau žemę dar savo jaunystėje’. 6O jei kas jį paklaus: ‘Iš kur gi tos žaizdos ant tavo krūtinės?’ – jis atsakys: ‘Gavau jas per muštynes bičiulių namuose’“.
Kalavijo giesmė
7„Pabusk, kalavijau, prieš mano piemenį,
prieš žmogų, kuris man artimas, –
tai Galybių VIEŠPATIES žodis. –
Užmušk piemenį, kad būtų išblaškytos avys,
ir aš pakelsiu ranką prieš mažutėlius.
8Visame krašte, – tai VIEŠPATIES žodis, –
du trečdaliai bus sunaikinti ir žus,
o vienas trečdalis liks.
9Tą trečdalį vesiu per ugnį,
apvalysiu juos, kaip apvalomas sidabras,
išmėginsiu juos, kaip išmėginamas auksas.
Jie šauksis mano vardo,
ir aš juos išklausysiu.
Sakysiu: ‘Jie – mano tauta’, –
o jie sakys: ‘VIEŠPATS yra mūsų Dievas’“.
