28Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. 29Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. 30Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. 31Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.
32Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas.
Raginimas budėti
33Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! 34Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. 35Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, 36kad netikėtai sugrįžęs nerastų jūsų miegančių. 37Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“
