1Choro vadovui. „Lelijų“ melodija. Dovydo.
2Gelbėk mane, Dieve,
nes vandenys siekia man kaklą!
3Klimpstu į dumbliną gelmę,
nėra kur koja pasiremti.
Patekau į gilius vandenis,
ir bangos mane skandina.
4Pavargau besišaukdamas pagalbos,
išdžiūvo man gerklė.
Akis pražiūrėjau
belaukdamas tavo pagalbos.
5Daugiau negu plaukų man ant galvos yra žmonių,
kurie nekenčia manęs be priežasties.
Mano priešai juodina mane melais;
jie stiprūs ir nori mane užmušti.
Argi turiu grąžinti, ko nesu pavogęs?
6Dieve, tu pažįsti mano kvailybę,
mano nuodėmės tau ne paslaptis.
7Tenebūna sugėdinti dėl manęs tie,
kurie pasitiki tavimi, Viešpatie, Galybių DIEVE;
tenebūna gėdos dėl manęs tiems,
kurie tave garbina, Izraelio Dieve!
8Juk dėl tavęs kentėjau užgaulę,
ir gėda dengė mano veidą.
9Tapau benamis tarp savo giminių,
svetimas savo motinos vaikams.
10Mat uolumas tavo Namams ryja mane lyg ugnis,
ir tau metami užgauliojimai krinta ant manęs.
11Už tai, kad verkiau ir pasninkavau,
žmonės šmeižia mane.
12Kad padariau ašutinę savo drabužiu,
jie juokiasi iš manęs.
13Vartuose žmonės skleidžia apie mane paskalas,
smuklės lankytojai tyčiojasi iš manęs dainomis.
14O aš meldžiuosi tau, VIEŠPATIE.
Malonės metu, Dieve, išklausyk mane,
paisydamas savo didžio gerumo.
Savo ištikima pagalba
15trauk mane iš liūno, kad nenugrimzčiau,
gelbėk mane nuo priešų ir vandens gelmių.
16Neleisk tvano bangoms manęs paskandinti,
neleisk gelmėms manęs praryti,
neleisk kapui virš manęs užsiverti.
17Atsiliepk man, VIEŠPATIE,
nes gera tavo ištikimoji meilė;
atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.
18Neslėpk veido nuo savo tarno.
Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti.
19Prieik prie manęs, atpirk mane,
išlaisvink mane nuo priešų!
