1Mesk savo duoną į vandenis,
ir po daugelio dienų ją atrasi.
2Išdalyk, ką turi, septyniems
ar net aštuoniems, nes nežinai,
kokia nelaimė gali ištikti žemę.
3Kai debesys pilni vandens,
jie palaisto lietumi žemę;
kad ir kur medis kristų, į pietus ar į šiaurę,
kur kris,
ten jis ir gulės.
4Kas paiso vėjo, niekada nesės,
o kas stebi debesis, niekada nepjaus.
5Kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas
į kaulus motinos įsčiose,
taip nežinai,
kaip Dievas elgiasi Visatoje.
6Rytą sėk savo sėklą,
iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis,
nes niekada nežinai,
ar šis, ar anas darbas pasiseks,
o gal abu bus sėkmingi.
7Smagi dienos šviesa,
malonu akims matyti saulę.
8Nors žmogus ir daug metų gyventų,
jais visais tesimėgauja prisimindamas,
kad bus daug tamsių dienų.
Visa, kas ateina, yra migla!
9Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas!
Leisk savo širdžiai mėgautis
savo jaunystės dienomis.
Eik, kur veda tavo širdies troškimai,
daryk, kas patinka tavo akims,
tačiau žinok, kad dėl viso to
tave Dievas pašauks į teismą.
10Iš savo širdies pašalink rūpestį
ir neapsunkink savęs,
nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla!
