Išmintis ir jos vertingumas
1Geras vardas vertesnis už kvapų aliejų,
mirties diena vertesnė už gimimo dieną.
2Verčiau eiti į namus, kur gedima,
negu į namus, kur puotaujama,
nes toks kiekvieno žmogaus galas,
ir gyvieji tesideda tai į širdį.
3Verčiau liūdėti, negu juoktis,
nes po liūdnu veidu gali slėptis linksma širdis.
4Išmintingųjų širdį patraukia gedulo namai,
o kvailųjų širdis – pramogų namuose.
5Verčiau klausytis išmintingo žmogaus papeikimo
negu kvailo žmogaus pagyrimo.
6Juk kvailųjų vėjavaikiškumas –
lyg erškėčiai, spragsintys po katilu.
Tai irgi migla!
7Iš tikrųjų engimas net išmintingąjį gali sukvailinti,
o kyšis – sugadinti širdį.
8Reikalo pabaiga vertesnė už pradžią;
kantri dvasia vertingesnė negu išpuikusi.
9Neskubėk supykti,
nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės.
10Nesakyk: „Tad kaip gali būti, kad seniau buvo geriau negu dabar?“ – nes neišmintinga kelti tokį klausimą.
11Išmintis taip pat vertinga, kaip vertingas paveldas, ir naudinga tiems, kurie mėgaujasi saule. 12Juk išminties teikiama ūksmė – kaip pinigų ūksmė, o išmanymo nauda tokia: išmintis jos turinčiam teikia gyvastį.
13Apsvarstyk Dievo darbus! Kas gali ištiesinti, ką jis padarė kreiva? 14Gerą dieną džiaukis gerove, o nelaimės dieną svarstyk: abi – ir viena, ir kita – yra Dievo darbas. Taigi žmogus negali jam dėl ko nors skųstis.
