9VIEŠPATIES balsas šaukia miestui
(didžiai išmintinga bijoti tavo vardo):
„Klausykitės, gimine ir miesto taryba!
10Argi aš galiu nematyti nedorai įgytų turtų
nedorėlių namuose
ir keikiamos sumažintos efos?
11Argi aš galiu pakęsti apgavikiškas svarstykles
ir nesąžiningų svarsčių maišą?
12Tavo turtuoliai pilni smurto,
tavo gyventojai meluoja
apgauliais liežuviais burnoje.
13Todėl aš tave ir parbloškiau,
nuniokodamas dėl tavo nuodėmių.
14Tu valgysi, bet nepasisotinsi,
ir tavęs nepaliks kankinantis alkis;
tu įgysi, bet neišsaugosi,
o jei ką ir išsaugotum,
aš atiduosiu kalavijui.
15Tu sėsi, bet nepjausi,
spausi alyvas, bet aliejumi nesitepsi;
traiškysi vynuoges, bet vyno negersi.
16Tu laikeisi Omrio įstatų,
visų Ahabo namų darbų
ir sekei jų užmojais.
Todėl paversiu tave tyrlaukiais,
o tavo gyventojus – pajuoka,
ir tu turėsi pakelti mano tautos panieką“.
