Spalio 2 - Habakuko 1, 12-2, 4

₁₂Argi tu nesi nuo pat pradžios,

VIEŠPATIE, mano Dieve, mano Šventasis?

Tu esi nemirtingas!

Tu VIEŠPATIE, paskyrei jiems teismą,

tu Uola, parengei jiems bausmę.

₁₃Tavo akys per šventos

žvelgti į pikta,

tu negali žiūrėti į nusikaltimus.

Tad kodėl žiūri į klastūnus ir tyli,

kai nedorėliai ryja teisesnius už save?

₁₄Lyg jūros žuvis padarei žmones,

lyg šliužus, neturinčius valdovo.

₁₅Ištraukia priešas juos visus kabliu,

išvelka tinklu,

surenka bradiniu.

₁₆Todėl jie linksminasi ir džiūgauja,

aukoja atnašas savo tinklui

ir degina smilkalus savo bradiniui,

nes dėl jų pagausėjo jų davinys,

ir valgis riebus.

₁₇Argi taip ir toliau jie tuštins savo tinklą

žudydami tautas be pasigailėjimo?

₁Stovėsiu savo sargybos vietoje,

liksiu ant pylimo,

lauksiu, ką jis man sakys,

koks bus jo atsakymas į mano skundą.

₂Tuomet VIEŠPATS man atsakė ir tarė:

„Užrašyk regėjimą,

įrašyk taip aiškiai į lenteles,

kad ir bėgikas jį perskaitytų.

₃Nustatytu laiku regėjimas išsipildys,

o dabar jis skuba į tikslą ir nemeluoja.

Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk;

jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos“.

₄Pasižiūrėk į puikuolį!

Jo dvasia nėra dora;

o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.