Sausio 15 - Patarlių 1, 20-33

₂₀Išmintis garsiai šaukia gatvėje,

kelia balsą aikštėse.

₂₁Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia,

prie vartų ir mieste kalba:

₂₂„Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą?

Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi,

o kvailieji nekęs išmanymo?

₂₃Būkite atidūs mano įspėjimui!

Štai išliesiu jums savo dvasią

ir atskleisiu jums savo žodžius.

₂₄Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau,

nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,

₂₅kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą,

nepaisėte jokio mano įspėjimo,

₂₆aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė,

tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.

₂₇Kai baimė užklups jus kaip audra,

ir nelaimė ištiks kaip viesulas,

₂₈jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu,

jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.

₂₉Kadangi jie nekentė pažinimo

ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,

₃₀nenorėjo jokio mano patarimo

ir nekentė mano įspėjimų,

₃₁valgys savo kelio vaisius

ir bus savo kėslų pasotinti.

₃₂Juk užgaidos pražudo neišmanėlius,

ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.

₃₃O manęs klausantieji gyvens saugiai,

jų nevargins nelaimės baimė“.