Išminties vertė
1Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos,
2kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą,
suvoktų prasmingus posakius,
3pratintųsi išmintingai elgtis
būdami teisūs, teisingi ir dori,
4kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo,
o jauni žmonės – žinojimo ir apdairumo.
5Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis,
o protingas žmogus įgis gebėjimo,
6supras patarles ir palyginimus,
išminčių posakius ir mįsles.
7Pagarbi VIEŠPATIES baimė – pažinimo pradžia,
bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
8Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo
ir neatmesk savo motinos mokymo.
9Jie bus grakštus vainikas tavo galvai,
karoliai tavo kaklui.
10Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų,
neklausyk.
11Jei sakytų: „Eikš su mumis,
surenkime kruvinas pasalas,
paspęskime spąstus nekaltiems!
12Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas,
žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.
13Rasime visokių brangių daiktų,
prisikrausime savo namus grobio.
14Susiek savo likimą su mumis,
ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ –
15mano vaike, nesileisk į kelią su jais,
nekelk kojos į jų takus,
16nes jų kojos bėga į pikta,
skuba kraują pralieti.
17Juk veltui tinklas tiesiamas,
kai paukštis tai mato.
18Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau,
spendžia spąstus savo gyvasčiai!
19Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos;
ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.
