Kovo 27 - Izaijo 52, 13-53, 6

₁₃„Iš tikrųjų mano tarnui seksis,

jis bus aukštai iškeltas ir didžiai išaukštintas.

₁₄Kaip daugelis juo baisėjosi,

nes jis atrodė nežmoniškai sudarkytas,

ir buvo nebepanašus į žmogų,

₁₅taip daugelis tautų bus jo nustebintos,

o karaliai stovės netekę žado.

Jie išvys, ko niekada nebuvo jiems apsakyta,

ir suvoks, ko niekada nebuvo girdėję“.

₁Kas galėtų patikėti tuo, ką mes girdėjome?

Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka?

₂Jis išaugo kaip atžala jo akivaizdoje,

kaip šaknis sausoje žemėje.

Jis buvo nei patrauklus, nei gražus:

matėme jį, bet nepamėgome.

₃Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas,

skausmų vyras, apsipratęs su negalia,

toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.

Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.

₄Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias,

sau užsikrovė mūsų skausmus.

O mes laikėme jį raupsuotu,

Dievo nubaustu ir nuvargintu.

₅Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,

ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.

Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,

ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.

₆Visi mes pakrikome lyg avys,

kiekvienas eidamas savo keliu,

o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę.