Raginimas pasitikėti Viešpačiu
1„Klausykitės manęs, kurie siekiate teisumo
ir ieškote VIEŠPATIES!
Pagalvokite apie uolą, iš kurios buvote iškirsti,
apie žvyrduobę, iš kurios buvote iškasti.
2Pagalvokite apie Abraomą, savo tėvą,
ir Sarą, jus pagimdžiusią.
Jis buvo tik vienas, kai jį pašaukiau,
laiminau ir padariau iš jo daugybę.
3VIEŠPATS užjaučia Sioną,
visiems jo griuvėsiams jis maloningas.
Jo dykumą jis paverčia Edenu
ir jo tyrlaukius – VIEŠPATIES sodu.
Linksmybės ir džiaugsmo,
padėkos giesmių ir muzikos skambesio čia pilna.
4Klausykitės manęs, tautos,
atkreipkite dėmesį, gentys,
nes aš duosiu mokymą ir teisingumą,
šviesą tautoms!
Vienu akimirksniu
5įvykdysiu savo pergalę;
mano išganymas ateis kaip šviesa,
ir mano rankos teis tautas;
salos manimi pasitikės,
jos lauks mano rankos.
6Pakelkite akis į dangus,
pagalvokite apie žemę po kojomis!
Nors dangūs išnyktų kaip dūmas,
žemė susidėvėtų kaip drabužis,
o žmonės mirtų kaip musės,
mano išganymas tvers per amžius,
ir mano teisumas niekada nesusidėvės.
7Klausykitės manęs, išmanantieji teisumą,
tauta, imanti mano mokymą širdin:
nebijokite žmonių užgaulės,
neišsigąskite jų patyčių!
8Juos kaip drabužį suės kirminai,
kaip vilną sukapos kandys.
O mano teisumas tvers per amžius,
ir mano išganymas plūs iš kartos į kartą“.
