4Viešpats DIEVAS davė man iškalbų liežuvį,
kad gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius.
Kas rytą jis žadina mano ausį,
kad klausyčiausi tarsi mokinys.
5Viešpats DIEVAS atvėrė man ausis.
Aš nemaištavau, atgal nesitraukiau.
6Atsukau nugarą mane plakantiems,
atkišau žandus raunantiems man barzdą,
nuo užgauliojimo ir spjūvių neslėpiau veido.
7Viešpats DIEVAS man padeda,
todėl aš nesu pažemintas.
Nutaisiau veidą, kietą kaip titnagas,
ir žinau, kad nebūsiu sugėdintas.
8Mano gynėjas arti;
kas drįs su manimi bylinėtis?
Stokime vienas prieš kitą teisman!
Kas kelia bylą prieš mane?
Tegu man prisistato!
9Štai Viešpats DIEVAS man padeda;
kas gi mane pasmerks?
Jie visi sutrūnys kaip drabužis,
kandys juos sugrauš.
10Kas iš jūsų bijo VIEŠPATIES
ir paklūsta jo tarno balsui?
Kas gyvena naktyje be šviesos,
pasitikėdamas VIEŠPATIES vardu
ir neabejodamas savo Dievu?
11Visi jūs, kurie kuriatės ugnį
ir žiebiatės deglus,
gyvenkite pagal savo ugnies šviesą
ir pagal deglus, kuriuos įsižiebėte!
Nuo mano rankos tai pareina: jūs gulsite į skausmo patalą.
