Gruodžio 30 - Skaičių 22, 21-40

₂₁Jie atsakė: „Ciesoriaus“. Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. ₂₂Tai girdėdami, jie stebėjosi ir palikę jį nuėjo.

₂₃Tą pačią dieną atėjo pas jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė: ₂₄„Mokytojau, Mozė yra pasakęs: Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių. ₂₅Šit pas mus yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir neturėdamas vaikų, paliko savo žmoną broliui. ₂₆Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo. ₂₇Visų paskiausiai numirė ta moteris. ₂₈Tad kai mirusieji prisikels, kuriam iš septynių ji bus žmona? Juk visi yra ją turėję“. ₂₉Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės. ₃₀Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje. ₃₁O apie mirusiųjų prisikėlimą ar nesate skaitę, kas jums Dievo pasakyta: ₃₂Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas!“ ₃₃Tai girdėdama minia stebėjosi jo mokslu.

₃₄Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, ₃₅ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: ₃₆„Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ ₃₇Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. ₃₈Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. ₃₉Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. ₄₀Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“.