22VIEŠPATS sukūrė mane savo kelių pradžioje,
kaip pirmą savo ankstesnių darbų.
23Prieš amžius buvau patepta,
pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią.
24Kai dar nebuvo gelmių, aš buvau pagimdyta,
kai dar nebuvo tekančių šaltinių.
25Prieš padedant kalnų pamatus,
prieš kalvas aš gimiau.
26Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs
nei pirmųjų molio grumstų.
27Aš ten buvau, kai jis dėjo dangaus skliautą į vietą,
kai nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus,
28kai tvirtino aukštai dangaus skliautą,
kai įrengė bedugnės šaltinius,
29kai paskyrė jūrai ribas,
kad jos vandenys niekada neperžengtų jo įsakymo,
kai nustatė žemės pamatus.
30Tuomet aš buvau jo talkininkė,
kasdienis jo džiaugsmas,
visada džiūgaudama jo akivaizdoje,
31džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje,
rasdama džiaugsmo žmonijoje.
32Tad dabar, mano vaikai, paklausykite manęs.
Laimingi, kurie laikosi mano kelių!
33Klausykitės pamokymo, būkite išmintingi
ir neatmeskite jo!
34Laimingas žmogus, kuris manęs klauso
ateidamas kasdien anksti prie mano vartų,
budėdamas prie mano durų.
35Juk kas randa mane, tas randa gyvenimą
ir gauna malonę iš VIEŠPATIES.
36Bet kas prasilenkia su manimi, tas daro sau žalą.
Visi, kurie manęs nekenčia, myli mirtį“.
