15Teisybės nėra:
kas vengia blogai elgtis, tas apiplėšiamas.
Atpirkėjas Sione
VIEŠPATS matė ir jam nepatiko,
kad nebėra teisingumo.
16Jis matė, kad nebuvo kam pagelbėti,
baisėjosi, kad niekas nesikišo.
Tada jam padėjo jo paties ranka,
jį parėmė jo paties teisumas.
17Teisumu jis apsivilko kaip šarvais,
išganymo šalmą užsidėjo ant galvos.
Rūstybės drabužiai – jo apdaras,
o pykčio užsidegimu jis apsigaubė kaip skraiste.
18Kiekvienam pagal darbus jis atlygins:
pykčiu – varžovams, atpildu – priešams.
Salas pasieks jo atpildas!
19Vakaruose bus bijoma VIEŠPATIES vardo,
rytuose – jo šlovės,
nes jis ateis kaip upės sraunuma,
genama VIEŠPATIES vėjo.
20Į Sioną jis ateis kaip atpirkėjas
„pas tuos Jokūbo vaikus,
kurie nusigręžė nuo nuodėmės“, –
tai VIEŠPATIES žodis.
21„Tai Sandora, kurią aš sudariau su jais, –
sako VIEŠPATS. –
Mano dvasia, esanti virš tavęs,
nuo tavęs nepasitrauks,
ir mano žodžiai, įdėti tau į lūpas,
liks tavo lūpose, tavo vaikų lūpose
ir tavo palikuonių lūpose, – sako VIEŠPATS, –
dabar ir per amžių amžius!