Kaltė ir teismas
1VIEŠPATIES ranka nėra sutrumpėjusi,
kad negalėtų gelbėti,
nei jo ausis apkurtusi,
kad neišgirstų.
2Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo,
jūsų nuodėmės uždengė jo veidą,
ir jis nebegirdi jūsų.
3Juk jūsų rankos suteptos krauju,
jūsų pirštai – kalte.
Jūsų lūpos kalba melagystes,
jūsų liežuvis šnabžda apgaulę.
4Nėra, kas keltų balsą už teisų reikalą,
nėra, kas teisingai gintųsi teisme.
Visi remiasi niekybėmis ir meluoja,
vaikšto negandomis nėšti ir gimdo vargą.
5Jie peri gyvačių kiaušinius
ir audžia voratinklius.
Kas valgo jų kiaušinius, tas mirs,
o iš sudaužyto kiaušinio iššliauš angis.
6Jų voratinkliai netinka drabužiams,
savo audiniais jie neapsiklos.
Jų darbai – nedori darbai;
iš jų rankų ateina smurto darbai.
7Paskui blogį jie bėga tekini,
greiti pralieti nekaltą kraują.
Jų mintys – nedoros mintys,
jų vieškeliuose – nuniokojimas ir griuvėsiai.
8Ramybės kelio jie nepažino,
teisingumo nėra jų takuose.
Jie pasidarė sau kreivas vėžes;
kas jomis eina, tas ramybės nepažįsta.
