Balandžio 25 - Psalmė 102, 19-29

₁₉Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,

kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:

₂₀„Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių,

VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,

₂₁kad išgirdęs belaisvių dejavimą

išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, –

₂₂idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sione

ir jo šlovės giesmė – Jeruzalėje,

₂₃kai tautos susirinks drauge su karalystėmis

tarnauti VIEŠPAČIUI.

₂₄Jis išsekino mano jėgas kelyje,

jis sutrumpino mano dienas.

₂₅„Mano Dieve, – sakiau, –

nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.

Tavo metai trunka per visas kartas“.

₂₆Kadaise tu padėjai žemės pamatus,

ir dangūs tavo sukurti.

₂₇Jie praeis, o tu pasiliksi;

jie susidėvės kaip drabužis.

Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia,

₂₈bet tu esi tas pats,

ir tavo metams nėra galo.

₂₉Tavo tarnų vaikai saugiai gyvens,

jų palikuonys bus tvirti tavo Artume.