Keturios Evangelijos – viena Žinia

ILIUSTRACIJA: Vilniaus arkikatedros įėjimą puošia keturių evangelistų skulptūros su jiems tradiciškai priskiriamais simboliais: žmogus (Matas), liūtas (Morkus), jautis (Lukas) ir erelis (Jonas)

Palyginus keturias Evangelijas, matyti, kad pirmosiose trijose daug vietų beveik pažodžiui sutampa ir daugelis įvykių vyksta ta pačia seka, o Evangelija pagal Joną – visai kitokia. Dėl šių sutapimų Evangelijas pagal Matą, Morkų ir Luką galima apžvelgti kartu. Todėl jos vadinamos „sinoptinėmis“ Evangelijomis (gr. synopsis – „apžvalga“). Tačiau panagrinėjus atidžiau, galima atpažinti ir daug skirtumų, nors Evangelijose pagal Matą ir Luką daugiau bendrybių, kurių nėra Evangelijoje pagal Morkų.

Siekdami išsiaiškinti šias bendras ir skirtingas vietas, daugelis tyrėjų remiasi tokia atsiradimo istorija: Evangelija pagal Morkų atsirado pirmoji ir buvo Mato bei Luko pasakojimų pagrindas. Bendros vietos Evangelijose pagal Matą ir Luką, kurių nėra Evangelijoje pagal Morkų – Kalno pamokslas (Mt 5–7) ir Lygumos pamokslas (Lk 6, 20–49) – remiasi antru neišlikusiu šaltiniu, kuriuo naudojosi abu autoriai. Manoma, kad jame daugiausia buvo Jėzaus žodžiai, todėl jis vadinama „Posakių rinkiniu“. Be to, tiek Matas, tiek Lukas galėjo naudotis kitais išlikusiais Jėzaus mokymo ir darbų šaltiniais, lėmusiais jų savitumą.

Evangelija pagal Joną ryškiai skiriasi nuo kitų trijų Evangelijų, tačiau, regis, autoriui jos buvo žinomos. Todėl daroma prielaida, kad ji atsirado vėliausiai.

Kiekvienoje Evangelijoje Jėzaus gyvenimas ir veikla parodomi iš skirtingos perspektyvos: Morkaus dėmesio centre – Jėzaus kančia ir mirtis. Jis siekia paaiškinti, kad pats Dievas kalba ir veikia per Jėzų iš Nazareto. Matas kaskart primena, kad Jėzuje išsipildė Senojo Testamento pažadai. Lukas remiasi savo laikmečio istorijos rašymo pavyzdžiu ir bando apie įvykius pranešti kuo tiksliau ir aiškiau. Jėzų jis parodo kaip mylintį gydytoją ir ganytoją, atėjusį ieškoti visų sergančiųjų ir prarastųjų. Jonui Jėzus yra Žmogumi tapęs Žodis, pripildantis visos žmonijos ilgesį. Visoms keturioms Evangelijoms bendra yra tai, kad jomis siekiama paskatinti skaitytojų tikėjimą Jėzumi Kristumi. Žvelgiant iš šios perspektyvos, visose jose, nepaisant skirtumų, svarbiausia yra Geroji Naujiena, pasakojama keturiais skirtingais būdais.