Biblijos knygų suskirstymas (kanonas)
Toli gražu ne visi religiniai raštai, egzistavę Biblijos atsiradimo metu, buvo įtraukti į „šventųjų knygų“ rinkinį. Sprendžiant, kuriuos jų įtraukti, buvo svarbūs įvairūs kriterijai: pavyzdžiui, Esteros knyga buvo labai ginčytina, mat joje beveik nekalbama apie Dievą. Į Naująjį Testamentą taip pat įtraukti tik raštai turėję glaudžiausią sąsają su „apaštalų karta“.
Biblijos kanonas atsirado keliais etapais.
Pirmiausia buvo užbaigta Tora, o nuo 400 iki 100 m. pr. Kr. pabaigtos likusios hebrajų Biblijos knygos. Visų pirma – Pranašų knygų rinkinys (hebr. Nebiim), kuriam priskiriama ir vėlesnių Istorinių knygų dalis (nuo Jozuės iki Karalių knygos), vėliau Raštai (hebr. Ketubim), labai įvairios knygos: Giesmių giesmė, Esteros, Juditos, Danieliaus, Makabiejų knygos ir Išminties raštija (Išminties, Siracido, Patarlių knygos). Judėjų kanonas taip pat vadinamas Tanachu. Šis žodis žymi pirmąsias Toros, Nebiim ir Ketubim raides.
Jėzus galėjo naudotis Tanachu. Tačiau be knygų, įtrauktų į Biblijos kanoną, jis žinojo bei citavo ir kitus raštus.
Laikotarpis | Pabaigtos | Turinys |
apie 400 m. pr. Kr. | Tora | Nuo Pradžios iki Pakartoto Įstatymo knygos (Penkiaknygė) |
apie 200 m. pr. Kr. | Pranašai | Pranašų žodžių ir Istorinių knygų (nuo Jozuės iki Karalių knygos) rinkiniai |
Jėzaus gyvenimo laikotarpis | Raštai | Psalmynas, Patarlių knyga, Giesmių giesmė, Jobo, Rūtos, Raudų, Ezros, Nehemijo, Pirmoji ir Antroji Metraščių (Kronikų), Danieliaus knygos |
397–419 m. | Visas | Kartaginos ir Hipono sinodai, Euzebijus, Atanazijus, Augustinas nustatė 27 Naujojo Testamento raštų seką |
397 m. | Antrojo | Augustino dėka į Senąjį Testamentą įtrauktos knygos: Juditos, Išminties, Tobito, Siracido, Barucho, Pirmoji ir Antroji Makabiejų knygos |
© text: Deutsche Bibelgesellschaft, 2018
