Evangelijos išplitimas

Prieš Jėzaus nukryžiavimą mokiniai pabėgo (Mk 14, 50). Kai kurie greičiausiai grįžo į vietoves, iš kurių buvo atvykę, dauguma – į Galilėją. Ten, prie Genezareto ežero, pirmieji išgirsta, kad Jėzus gyvas (Jn 21). Čia ir Jeruzalėje atsiranda „Nazarėjų sinagogos“ (krikščionimis juos ima vadinti tik vėliau Antiochijoje). Jėzaus sekėjai ima pamokslauti ir bendruomenės auga neįtikėtinai sparčiai.

Jokūbas, „Jėzaus brolis“ (Mk 6, 3), ima vadovauti Jeruzalės žydų krikščionių bendruomenei (Apd 15, 13; 21, 18). Paulius jį susitinka per savo pirmąją misijų kelionę (Gal 1, 19).

Steponas, pirmasis krikščionių kankinys, yra vienas iš septyneto vadovaujančios tarnybos narių graikiškai kalbančioje Jeruzalės ankstyvojoje bendruomenėje. Nors ši tarnyba buvo skirta rūpintis vargšų problemomis (Apd 6, 1–7), Steponas iškyla kaip Dvasios pilnas skelbėjas (Apd 7, 2–53), kuris net ir gresiančios mirties akivaizdoje lieka nepajudinamai ištikimas savo tikėjimui.